„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Vakarų paskelbtas sankcijas vadina simbolinėmis, labiau atgrasančiomis nuo tolesnių ketinimų Ukrainoje.
„Ne sankcijos daugiausiai turi įtakos Rusijos ekonomikai. Ir be Vakarų valstybių politinių sprendimų taikyti sankcijas, Rusija pati sau, tam tikra prasme, prisitaiko sankcijas ir pati save nubaudžia, nes mes labai gerai matėme, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius Rusiją paliko beveik tokia pati kapitalo suma, kokia buvo per visus praėjusius metus – apie 50 mlrd. JAV dolerių“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Investuotojus išgąsdino Rusijos elgesys Ukrainoje ir jie iškart ėmėsi veiksmų. Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi Londone įsikūrusios ekonominių tyrimų bendrovės „Capital Economics“ ataskaita, kad iš Rusijos pirmąjį šių metų ketvirtį gali būti atitraukta 70 mlrd. JAV dolerių. Per visus praėjusius metus atitraukta 63 mlrd. JAV dolerių.
„Tiek pinigų iš Rusijos investuotojai atitraukė. Žinoma, tiesiogines užsienio investicijas į gamybą ir prekybą yra sunkiau atitraukti, bet akivaizdu, kad ten veiklą vykdančios įmonės mažiau reinvestuos uždirbto pelno, daug atsargiau ten vykdys plėtrą. O tai irgi bus neigiamas poveikis Rusijos ekonomikai, ypač tuomet, kai jai tų investicijų labiausiai reikia, kad ji taptų konkurencinga ir sugebėtų konkuruoti už savo valstybės ribų“, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, didžiausias neigiamas poveikis yra tai, kad investuotojams atitraukiant kapitalą dėl to pradėjo nuvertėti rublis, todėl Rusijos centriniam bankui teko 1,5 proc. padidinti bazines palūkanų normas nuo 5,5 proc. iki 7 proc.
O padidėjusios bazinės palūkanos normos gali labai stipriai sustabdyti Rusijos vidaus vartojimą.
Rusijos valdžia jau pripažįsta, kad šalies ekonomiką ištiko krizė. Pašnekovo nuomone, Vakarų taikomos sankcijos V. Putinui artimiems žmonėms turėtų atgrasyti Kremlių nuo tolesnių imperialistinių žingsnių Ukrainoje.
„Tai yra netiesioginis spaudimas V. Putinui, nes tie oligarchai ir Krymo aplinkos žmonės, kurių laisvės bus apribotos, bus nepatenkinti ir galbūt darys spaudimą V. Putinui galbūt nesiimti tolesnių žingsnių Ukrainoje. Manau, kad tai yra pagrindinis Vakarų valstybių tikslas“, - pridūrė jis.
Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sutarė ir draudimas išduoti vizas 21 asmenims iš Rusijos ir įšaldyti jų lėšas. JAV taip pat paskelbė apie turto įšaldymą 11 asmenų, prisidėjusių prie Krymo aneksijos, amerikiečiams draudžiama turėti verslo reikalų su asmenimis iš sąrašo.
JAV paskelbtame asmenų sąraše netrūksta įtakingų asmenų – ten atsidūrė Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, V. Putino patarėjas Sergejus Glazjevas, nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius bei prorusiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas.
Po šių sprendimų „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašo, kad mažesnės įmonės Rusijos keršto bijo labiau, negu tokios stambios gamintojos kaip „Volkswagen“, „Continental“ ar „Siemens“. Kelios vidutinio dydžio bendrovės jau nutraukė tiekimą Rusijos fabrikams, kad apsaugotų savo investicijas.
Kaip sugromuluos Krymą
Po sekmadienį įvykusio Vakarų nepripažinto referendumo Krymas pasiprašė į Rusijos glėbį. Tačiau N. Mačiulis nemano, kad Krymas galėtų turėti kažkokios didesnės įtakos visos Rusijos ekonomikai.
„Vienareikšmiškai Krymas yra labai mažas tiek gyventojų, tiek ekonomikos dydžio prasme lyginant su visa Rusijos ekonomika. Tiesioginis poveikis nebūtų apčiuopiamas, čia labiau yra ne ekonominis, o labiau politinis tikslas. Taip V. Putinas silpnėjant šalies ekonomikai bando pademonstruoti galią savo piliečiams“, - komentavo pašnekovas.
Pasak jo, taip pat Krymas yra strategiškai svarbus todėl, kad leidžia įgyti nuolatinį nuosavybės statusą ir laikyti laivyną Juodojoje jūroje.
„Kažkokios ekonominės naudos tikėtis būtų sudėtinga, juo labiau, kad trumpuoju laikotarpiu šiek tiek kainuos, nes regioną reikės integruoti. Jeigu darytume prielaidą, kad Krymo prisijungimas prie Rusijos vyktų sklandžiai, tuomet gali tekti mokėti tam tikras kompensacijas įmonėms ir gyventojams, kurie norėtų pasitraukti. Sudėtinga modeliuoti situaciją, nes tai yra makabriškas teisinis atvejis, kai vienoje valstybėje gyvenę žmonės ir veikusios įmonės nebūtinai jų valia tampa kitos valstybės suverenia dalimi“, - teigė N. Mačiulis.
Žala jau jaučiama
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat laikosi nuomonės, kad Rusijos ekonomikai Krymas nebus didelė našta. Jis pateikė pavyzdį, kad Sočio olimpiada kainavo per 50 mlrd. JAV dolerių (124 mlrd. Lt), o, įvairiais skaičiavimais, reikėtų apie 10 mlrd. JAV dolerių (apie 25 mlrd. Lt) per metus.
„Bloomberg” skelbia, kad, rusų tvirtinimu, Krymui prireiks mažiausiai 10 mlrd. Lt, iš jų apie 5 mlrd. Lt bus skirta Ukrainos biudžeto dotacijų pakeitimui ir viešojo sektoriaus atlyginimų ir pensijų padidinimui iki Rusijos lygio, dar maždaug tokią pačią lėšų dalį planuojama skirti infrastruktūros modernizavimui.
Jau anksčiau Rusija paskelbė, kad skirs apie 2,5 mlrd. Lt tiltui per Kerčės sąsiaurį statyti, nes šiuo metu Krymo pusiasalis turi vienintelį sąlytį tik su žemynine Ukraina.
Ž. Maurico nuomone, didžiausia žala Rusijos ekonomikai yra padaryta dėl sumažėjusio užsienio investuotojų pasitikėjimo šios šalies ekonomikos stabilumu ir gebėjimu žaisti pagal globaliai priimtas prekybos ir tarptautinių investicijų taisykles.
„Yra posakis, kad finansų rinkos laikosi nuomonės, jog pinigus iš tam tikros valstybės reikia išimti remiantis tam tikrais gandais, o investuoti – remiantis faktais. Šis posakis labai tinka Rusijai, nes kai tik prasidėjo neramumai ir kalbos apie galimas sankcijas, tada automatiškai finansų rinkos sureagavo, nuvertėjo rublis“, - tvirtino Ž. Mauricas.
„Bloomberg“ skelbia, kad nuo metų pradžios Rusijos rublis dolerio atžvilgiu smuko 9,4 proc.
„Šie veiksniai jau daro žalą. Nemaža dalis institucijų jau sumažino Rusijos ekonomikos prognozes. Svarbiausias veiksnys yra pasitikėjimas ir lūkesčiai. Kai jie prarandami, finansų rinkos iškart sureaguoja. Didžiausia žala yra tos investicijos, kurios neateis į Rusiją. Nemanyčiau, kad padarytos investicijos neišeis, bet jeigu nauji investuotojai svarstė ateiti į Rusiją, tai dabar pagalvos, ar verta“, - komentavo jis.
Ekonomisto nuomone, optimistiniu scenarijumi, pasitikėjimui atgauti Rusijai gali prireikti 5-10 metų.
„Viskas priklauso nuo Rusijos krypties, galbūt ji ir nenorės suartėjimo su Vakarais“, - pabrėžė pašnekovas.
Ką rodo ekonomikos prognozės?
Dėl Vakarų paskelbtų sankcijų žalos Rusijos ekonomikai Ž. Mauricas nemato, o griežtesnių sankcijų jis neprognozuoja, nes Europa yra labai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių. 80 proc. viso Rusijos eksporto sudaro energijos ištekliai.
„Nordea“ bankas Rusijos ekonomikai prognozuoja 1,5 proc. augimą, tačiau teikiant šį įvertį nebuvo įvertinti paskutiniai neramumai. Lėtas augimas arba stagnacijai Rusijai prognozuojamas ateinančius kelerius metus.
Tuo metu investicinis „VTB Capital“ bankas apskritai numato 0 proc. augimą. Dar prieš Ukrainos krizę Rusijos Finansų ministerija prognozavo 2 proc. augimą. Praėjusiais metais Rusijos ekonomika augo 1,3 proc.
Skaičiuojant litais, Rusijos BVP sukuria vertės už maždaug 5 trilijonus.
