Šių metų pradžioje žlugusi Vilniaus taupomoji kasa jau ketvirtoji bankrutavusi kredito unija per pastaruosius metus. Dar daugiau, skaičiuojama, kad per paskutinius penkerius metus daugelis kredito unijų dirbo nuostolingai ir bendrai jos patyrė daugiau nei šimtą milijonų litų nuostolių. Tad finansų ministerija Seimui siūlo griežčiau reglamentuoti kredito unijų veiklą.
Parlamentarams siūloma padidinti minimalų nuosavą kredito unijų kapitalą, griežtinti jų investicijas į nekilnojamąjį turtą, įstatymu įteisinti , kad probleminės kredito unijos visą ar dalį turto ir įsipareigojimų privalo greitai perduoti kitai kredito įstaigai, įvesti rizikų vertinimo specialisto pareigybę.
Kredito unijos užima apie 3 procentus bankų rinkos dalies, tačiau jų veikla sparčiai plečiasi. Prieš kelias savaites Lietuvos Banko ekspertai parengė priemones, kaip stiprinti kredito unijas ir iš esmės reformuoti sistemą. Kreditų unijoms siūloma jungtis į kooperatinius bankus, kurių priežiūra būtų griežtesnė. Unijų pelningumą siūloma labiau sieti su veiklos rezultatais. Pavyzdžiui, vietoj dabartinių fiksuotų palūkanų siūlyti kintamos grąžos indėlius. Tačiau dėl šių siūlymų dar bus diskutuojama.
62 kredito unijos: įmokų į fondą didinimas neleis konkuruoti su bankais
62 kredito unijas vienijančios organizacijos – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) – mano, kad naujasis Kredito unijų įstatymas yra reikalingas stiprinant šį verslo sektorių bei tikisi, kad tai bus paskutiniai drastiški reguliavimo pokyčiai. Tuo pačiu abi organizacijos griežtai prieštarauja kartu su šiomis pataisomis bandomais priimti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimais, pagal kuriuos LCKU priklausančios kredito unijos turėtų dar mažiau galimybių konkuruoti su bankais.
„Nors daugeliu Kredito unijų įstatymo pataisų yra nustatomi gerokai griežtesni reikalavimai, atsiranda galimybės ir praplėsti kredito unijų veiklą, kas nuosekliai stiprintų unijų kapitalą ir veiklos pelningumą. Įstatymo projektas pirmą kartą buvo parengtas darbo grupėje, kurioje dalyvavo visos suinteresuotos šalys“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai teigia Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.
Pasak LCKU valdybos pirmininko, naujuoju Kredito unijų įstatymo projektu numatomas unijų veiklos griežtinimas jau yra pakankamas, ir dabartiniu etapu svarstyti apie vėliau planuojamus esminius reguliavimo pokyčius nėra tikslinga. „Akivaizdu, kad unijoms nebus lengva greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų, kurie numatyti naujajame įstatymo projekte. Todėl tikimės, kad toks kredito unijų veiklos sugriežtinimas bus paskutinis.“, – teigia LCKU vadovas F. Dirginčius.
Tiek ALKU, tiek LCKU griežtai prieštarauja bandymui kartu su Kredito unijų įstatymu priimti ir teisės aktus, pagal kuriuos numatoma padidinti LCKU sistemai priklausančių kredito unijų įmokas į Indėlių draudimo fondą iki 0,45 proc. sumos nuo indėlių portfelio.
„Šiomis pataisomis, kurios kažkodėl teikiamos kartu su naujuoju Kredito unijų įstatymu, LCKU sistemai priklausančioms unijoms bandoma sudaryti nelygiavertes konkurencijos sąlygas indėlių rinkoje. Primename, kad 62 kredito unijos, priklausančios LCKU, pagal įstatymą privalomai moka 0,25 proc. metines įmokas į LCKU Stabilizacijos fondą ir dar 0,20 proc. įmokas – į valstybei priklausantį Indėlių draudimo fondą.
Tokiu būdu LCKU sistemai priklausančios kredito unijos jau dabar moka 0,45 proc. metines įmokas nuo indėlių. Priėmus siūlomas pataisas, LCKU sistemos kredito unijos jau iš viso mokėtų 0,65 proc. dydžio metines įmokas – tuo tarpu bankai ir atskirai veikiančios kredito unijos tik 0,45 proc. privalomos įmokos į Indėlių draudimo fondą“, – teigė LCKU vadovas.
Patvirtinus naująjį Kredito unijų įstatymą, unijos galės teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų. Kredito unijos galės teikti paslaugas ir ne nariams. Išplečiamas juridinių subjektų, kurie galės būti unijų asocijuotais nariais, sąrašas. Tokiu būdu atsiranda galimybės uždirbti daugiau pajamų, sustiprinti kapitalą, sumažinti rizikas ir stabilizuoti veiklą. Kredito unijoms valdančioms daugiau nei 50 tūkst. Lt turto, būtų įvedamas reikalavimas samdyti kvalifikuotą rizikos valdymo specialistą.
