Į tai reagavusi Krymo autonomijos vyriausybės spaudos tarnyba „Krymo Aukščiausiosios tarybos prezidiumo“ vardu pareiškė, kad biudžetinėse Krymo sąskaitose įšaldyta „daugiau kaip 1 mlrd. grivinų“ (260 mln. litų), kurios buvo skirtos biudžetinių Krymo įstaigų darbuotojų atlyginimams ir 180 tūkst. pašalpų už vaikus gavėjams.
Galiausiai kovo 11 dieną Krymas pareiškė nutraukiantis mokesčių pervedimus į biudžetinę Ukrainos sistemą.
Prasidėjo finansinis karas tarp Krymo ir Kijevo, pareiškė „Kommersant“. Krymo premjeras Sergejus Aksionovas nurodė, kad mokesčių, kurie „patekdavo į Ukrainos biudžetą“, rinkimu dabar užsiims „Krymo Respublikos mokesčių administracija“, o Kijevas gaus tik mokėjimus už sunaudotas dujas, elektros energiją ir kitus išteklius. S. Aksionovo teigimu, Krymo finansinė sistema artimiausiomis dienomis pereis prie „autonominio“ režimo.
Krymo ir Sevastopolio biudžetai smarkiai priklauso nuo Ukrainos lėšų. Rusija kol kas nepaskelbė, kokiomis sąlygomis ir kada Krymas gali tikėtis oficialios pagalbos.
Kaip skelbia leidinys, lėšų rinkimu Aleksejaus Čalo (vadinamos Koordinacinės tarybos, turinčios sukurti valdžios organus, užtikrinančius Sevastopolio funkcionavimą, pirmininko) komandai vietoje „35-osios pakrantės baterijos“ toliau rūpinasi dvi Rusijos struktūros.
Tai tarpregioninė visuomeninė organizacija „Veče“ (jos pirmininkas – Dmitrijus Michailovas, anksčiau taip pat dirbęs Rusijos solidarumo su Libija ir Sirija komitete) bei Didžiojo Vasilijaus labdaros fondas (jo pirmininkas – „stačiatikių milijardieriumi“ vadinamas Konstantinas Malofejevas, įkūręs fondą „Marshall Capital Partners“ ir „Saugaus interneto lygą“).
Su Krymu dirba ir Michailas Baidakovas, vadovaujantis kitai stambiai politizuotai Rusijos labdaros organizacijai – Andrejaus Pervozvanovo fondui (globos tarybos vadovas – „Rusijos geležinkelių“ viršininkas Vladimiras Jakuninas). Tiek per „35-ąją pakrantės bateriją“, tiek per kitus Rusijos fondus Sevastopoliui pervestų lėšų apimtys nežinomos.
Susidarius tokiai padėčiai, Rusija turi tik neoficialias galimybes remti Krymą ir Sevastopolį per tarpines struktūras – ir tokių organizacijų lėšų, skirtų naujajai regiono valdžiai, įšaldymas joms gali būti jautrus klausimas. Taigi Maskvos meras Sergejus Sobianinas per pokalbį telefonu su A. Čalu galėjo pažadėti Sevastopoliui tik „humanitarinę pagalbą“, o ne pinigus.
Priminsime, kad kovo 1 dieną per skubų Federacijų tarybos posėdį, kurio metu senatoriai vienbalsiai sutiko, kad esant būtinybei, vyriausiasis Rusijos karinių pajėgų vadas Vladimiras Putinas įvestų Rusijos ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją, taip pat buvo pasiūlyta 0,1 proc. Rusijos regionų biudžeto lėšų skirti Krymui.
