Daugiau nei dešimtmetį laisvalaikiu tenisą žaidžiančios klaipėdietės apie verslą ėmė galvoti tuomet, kai persikėlė į sostinę ir nerado, kur ir su kuo galėtų žaisti tenisą.

„Su kolege Rūta tenisą žaidžiame nuo vaikystės, mes esame iš to paties miesto – Klaipėdos, kartu ir pradėjome žaisti. Atvažiavusios į Vilnių susidūrėme su problema, kad nelabai žinojome, kas dar žaidžia ir bendraminčių ieškojome internete. Taip susipažinome su kitu kolega - Mariumi. Ketvirtas žmogus prie mūsų komandos prisijungė taip pat per sportą, teko kartu slidinėti“, - pasakoja G. Anušauskaitė.

Pasak jos, mintis kurti savo verslą kilo dar siekiant bakalauro laipsnio.

„Viskas atėjo per asmeninę patirtį: buvo sudėtinga rasti aikštelių žaidimui, organizuoti žaidimą. Galiausiai nusprendėme, kad reikia problemą išspręsti, palengvinti rezervacijos ir organizavimo procesą“, - prisimena G. Anušauskaitė.

„Mes su Gabriele tenisą žaidžiame beveik 10 metų, - antrina Rūta Bylaitytė. - Startuolio idėja mums atėjo palaipsniui iš kilusios problemos, kaip rasti, kur žaisti.“

Taip jos pradėjo galvoti, jog laisvalaikiu sportuojantiems žmonėms būtų patogu naudotis teniso aikštelių rezervacijos sistema internetine. Galiausiai buvo sukurtas produktas - „Smash tennis booking“ sistema, kuria dabar, kūrėjų duomenimis, naudojasi apie 3,5 tūkst. tenisininkų.

Į verslą atėjo studijuodama kultūros istoriją ir antropologiją

G. Anušauskaitė pasakoja, jog žaisti teniso ėmėsi paveikta savo dėdės Gitano Mažono, žinomo Lietuvos teniso profesionalo, iškovojusio ne vieną pergalę.

„Mano sporto šakos pasirinkimui didelę įtaką turėjo dėdė, nes buvo iškilęs klausimas, kokia sporto šaka man rimčiau užsiimti. Dėdė pasiūlė, kodėl nepabandžius teniso ir ši sporto šaka man iškart patiko“, - prisimena mažosios bendrijos vadovė.

Jau sportuodama, G. Anušauskaitė pasirinko studijas kultūros srityje ir atvyko į Vilniaus universitetą (VU) mokytis kultūros istorijos ir antropologijos.

„Studijos buvo nesusiję nei su sportu, nei su verslu. Ganėtinai sudėtinga buvo apsispręsti, ką studijuoti iškart po mokyklos. Pasirinkau įdomią studijų programą, o dabar baigiu magistrą, susijusį su verslu VU Tarptautinėje verslo mokykloje. Šių studijų pasirinkimą jau lėmė mano darbas, nes norėjosi ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių, - paaiškina G. Anušauskaitė. - Visgi, manau, kad ir bakalauro studijos davė naudos, pagerino bendrą išsilavinimą - per studijų metus suvokiau, kokių žinių turiu, o kokių dar trūksta.“

Kita verslo idėjos autorė R. Bylaitytė studijas taip pat pasirinko sostinėje, tačiau jos jau buvo artimesnės verslui – mergina Vilniaus Gedimino technikos universitete mokėsi transporto inžinerijos ir vadybos.

Į verslą pasuko, nes įdomu

Paklaustos, kodėl ėmėsi verslo, teniso rezervacijų sistemos autorės pasakojo, jog ši veikla atrodė įdomi.

„Susipažinome su žmonėmis, kurie turėjo savo verslą, o tai skatino pačioms kurti darbo vietas, o nebūti samdomomis darbuotojomis. Norėjome savarankiškai susikurti pagrindą“, - sako 24-erių G. Anušauskaitė.

„Man startuolių veikla yra įdomi. Iš pradžių minties, kad reikia kurti verslą, nebuvo, bet kai jau supratome, kad mūsų veikla turėtų orientuotis į teniso žaidimo organizavimą, ėmėmės veikti“, - teigia 25-erių R. Bylaitytė.

Šiuo metu mažosios bendrijos komandą sudaro 4 žmonės: idėjos kūrėjai bei informacinių technologijų (IT) komanda. Vyriausias komandos narys – 35 metų akcininkas ir patarėjas Romanas Drokovas. G. Anušauskaitė yra įmonės vadovė, R. Bilaitytė atsakinga už pardavimus, o Marius Padvilikis - už finansus ir IT projektus.

Dabar mažoji bendrija planuoja plėsti į kitas Europos šalis, nes Lietuvoje teniso žaidėjų – palyginti nedaug. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 5 tūkst. teniso žaidėjų, kai Švedijoje – apie 250 tūkst.

„Pradėdami veiklą Lietuvoje supratome, kad vietos rinkoje žaidėjų nepakaks, tad jau turime susitarimų su Ispanija, Danija bei planų eiti į Jungtinę Karalystę, JAV, galbūt Latviją, ten, kur susiradome partnerių“, - dėsto G. Anušauskaitė.

Verslo įkūrėjos skaičiuoja, kad Lietuvoje tenisą žaidžia apie 0,1 proc. visų gyventojų, kai Latvijoje jų - apie 0,3 proc. Skandinavijos šalyse tenisas yra paplitęs labiau, jį vidutiniškai žaidžia apie 6 proc. gyventojų, tačiau Ispanijoje žaidžiančių jau yra apie 7-9 proc.

„Tose rinkose matome didelį potencialą: Lietuvoje norėjome pasitikrinti, bet orientuojamės į užsienio valstybes“, - apibendrina G. Anušauskaitė.

Teniso rezervacijų internete sistema per startuoliams skirtą „APP CAMP“ renginį buvo įvertinta kaip geriausia potenciali tarptautinio verslo idėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (81)