Dar 2007 m. būsto paskolą iš SEB banko pasiėmusi vilnietė A. Mirošnikova po penkerių metų kilo į kovą su banku, kai jai nesuprantamomis sąlygomis buvo perfiksuotos palūkanos. Savo ginčą su banku sostinės gyventoja perkėlė į teismą. Pirmos instancijos teisme moteriai pavyko išsikovoti, jog naujai banko pasiūlytos palūkanos būtų sumažintos vos ne keturis kartus.
Deja, A. Mirošnikovos pergalė truko neilgai. SEB bankas apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir antrosios instancijos teisme šventė pergalę. Šių metų vasario mėnesį Vilniaus apygardos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą.
Nepaisant to, advokate dirbanti moteris žada kovoti ir toliau. A. Mirošnikova Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą bei nuo jo nušalinti teisėjus.
Moteris savo prašyme nurodo, kad abejoja dėl dviejų teisėjų nešališkumo byloje. Advokatė teigia, kad du iš trijų teisėjų kolegijoje yra paėmę ilgalaikes paskolas iš SEB banko. Be to, vienas iš paskolą turinčių teisėjų ilgą laiką buvo susijęs su banku darbo santykiais - dirbo banko Teisės departamento direktoriumi.
Motyvuodama savo prašymą SEB paskolos gavėja taip pat prideda, kad vienos iš teisėjų vyras turi įsigijęs automobilį iš „SEB Lizingo“.
A. Mirošnikova pabrėžia, kad turėdami tokius ryšius su SEB banku teisėjai nuo bylos svarstymo turėjo nusišalinti.
LAT teisėjas: teisėjai – tie patys vartotojai
Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas teigė, kad praktikų, kai teisėjai dėl savo nešališkumo nuo bylos nagrinėjimo nusišalina, pasitaiko, tačiau kiekviena situacija turi būti nagrinėjama atskirai.
„Įstatyme yra nurodyta dalis aplinkybių, kai teisėjai turi nusišalinti, bet paprastai tai yra susiję su giminyste, tarnyba“, - komentavo A. Norkūnas.
Teisėjo teigimu, A. Mirošnikovos atveju dėl teisėjų nešališkumo būtų galima skųstis nebent vieninteliu atveju – buvę teisėjo darbiniai santykiai su SEB banku.
„Tačiau vien tas faktas, kad asmuo kažkada dirbo nėra vienintelis, svarbus ir nulemiantis. Mes žiūrime, kokias pareigas teisėjas įmonėje užėmė, kiek laiko dribo, kokio svarbumo pareigos, kaip seniai tai buvo“, - aiškino teisėjas.
Kaip pasakojo A. Norkūnas, visai neseniai vienam teisėjui buvo priekaištaujama, kad jis nagrinėja bylą dėl patalpų, kuriose įsikūrusi advokatų kontora, kurios nariu šis buvo prieš dešimt metų.
„Be to, daugelis teisėjų pagal savo stabilias pajamas ir pareigas yra bankų paskolų gavėjai. Tačiau kreditus mes imame standartinėmis bankų sąlygomis. Esame vienų ar kitų bankų klientai, todėl tokiais atvejais netaikome praktikos nusišalinti, - kalbėjo teisėjas. - Mes visi esame vartotojai ir niekuo nuo kitų vartotojų nesiskiriame. Mes einame į parduotuvę, sudarome draudimo sutartis. Kaip vartotojas, esu surištas daug ryšių, tačiau čia nematau reikalo įtarinėti teisėjų šališkumu. Teisėjai yra davę priesaiką būti nešališkais“.
Kaip pasakojo LAT teisėjas, kartais argumentai dėl teisėjo šališkumo gali priartėti ir prie absurdinių situacijų. A. Norkūnas prisiminė situaciją, kai vienas teisėjas norėjo nusišalinti nuo kito teisėjo atleidimo bylos, motyvuodamas tuo, kad tiek atleidžiamą teisėją, tiek jį į pareigas paskyrė tas pats prezidentas.
Prašymus teisėjus nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo svarsto pati teisėjų kolegija.
