Iš pradžių Feodosijos gyventojai baiminosi, todėl miesto aprūpinimo srityse būdavo sutrikimų, bet dabar dauguma nusiramino, taigi ir gyvenimas grįžo įprastą ritmą. Daugelio Feodosijos gyventojų nuomone, dabar reikia, kad greičiu baigtųsi visos politinės batalijos, o tada lieka šansų užsidirbti per kurortinį sezoną, rašo ru.DELFI.lt .
Ramų vakarą mažas pajūrio miestelis atrodo įprastai šiuo metų laiku – tuščias, apsnūdęs. Vaikšto porelės, jauni tėvai veža vežimėlius, močiutės palengva keliauja iš parduotuvių namo žiūrėti televizoriaus, skveruose viena kita kompanija juokauja, gurkšnoja alų. Miesto centre prie paminko revoliucijos herojui Nazukinui važinėja riedlentininkai, netoliese, Aivazovskio galerijos triukus rodo dviratininkai.
Paminklas Leninui aikštėje prie geležinkelio stovi lyg niekur nieko. Prie jo – nė gyvos dvasios, nors dar prieš 10 dienų čia rinkosi žmonės, kurie laukė banderovcų (besipriešinę Tarybų valdžiai asmenys) vado užpuolimo.
Gatvėje nesutiksi savigynos būrių patrulių, milicijos patrulį pamatyti ne dažniau, nei įprastai. Miesto milicijos poskyrio durys svetingai atvertos. Prie karinio rusų uosto nėra jokio judėjimo.
Norint pamatyti rusų kareivius, teks važiuoti beveik į miesto pakraštį – ten jie kartu su prorusiškai nusiteikusiais vietiniais aktyvistais, tarp kurių dauguma – kazokai ir partijos „Russkoje jedinstvo“ pasekėjai, užblokavo karinį dalinį.
Dalinyje dislokuotas Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų batalionas. Konflikto esmė tokia, kaip ir kituose pusiasalio kariniuose daliniuose – iš jūrų pėstininkų reikalauja prisiekti ištikimybę Krymo liaudžiai, jie lieka ištikimi priesaikai Ukrainai. Apgultis trunka jau beveik savaitę, kol kas rezultatų neduoda.
Nepaisant to, kad šiuos veiksmus palaiko daugybė miesto gyventojų, ne visiems patinka tai, kas vyksta. Pavyzdžiui, verslininkas Ruslanas Latypovas nerimauja, kad Rusija nepanorėtų pasisavinti pusiasalio. Jis turi dvi priežastis šito nenorėti – ekonominę ir politinę.
„Visų pirma, pradės keistis įstatymai, o verslui sunku pereinamuoju laikotarpiu. Antra, pas mus mitinguoja už prisijungimą prie Rusijos ir nė nesupranta, kad prie Putino jie negalėtų taip paprastai išeiti į mitingą.“
Žinoma, Feodosijos gyventojai vis dar aptarinėja šalies ateitį, ginčijasi, kas geriau – pereiti prie Rusijos ar likti autonomija Ukrainos sudėtyje su didžiausiomis teisėmis – kiti variantai rimtai nesvarstomi. Bet tokio pobūdžio ginčai vyksta tonu žemiau – daugelis perdegė, per daug nedemonstruoja emocijų. Miestiečiams svarbiausias visiškai merkantilinis klausimas.
A. Kornileckio nuomone, didžiausi neramumai praėjo, gerai, kad viskas praėjo gana neskausmingai: „Tiesą sakant, labai bijojau, kad nebūtų Abchazijos varianto. Tfiu, tfiu, Dievas pagailėjo.
Iš tiesų kelias pastarąsias savaites miestą krėtė karštligė. Naujienų iš Kijevo fone ėmė sklisti baugūs gandai. Iš pradžių sudrebėjo grivina – padidėjo valiutos paklausa, kurios bankai negalėjo patenkinti. Paskui nusidriekė eilės prie bankomatų – žmonės jaudinosi, kad negali pasiimti grynųjų. Porą dienų buvo ažiotažas parduotuvėse – supirkinėjo įvairius produktus, konservus, alkoholinius gėrimus, cigaretes. Stebėdami degalų brangimą, daugelis nusprendė dėl viso pikto užsipilti degalų.
Dabar viskas grįžo į ritmą: bankomatuose visada yra pinigų, valiutos keitimo punktuose nėra eilių, degalinėse retai susidaro ilgesnė, nei trijų automobilių eilė, parduotuvėse – įprasta prekių pasiūla. Kaip sako vietos verslininkas Jurijus Kuželis, turintis nedidelę maisto prekių krautuvėlę, produktų paklausa stabili, nors jie ir brangsta: „Produktai pabrango maždaug 30 proc. – muitinėje prekės išmuitinamos pagal dolerį, todėl kaina priklauso nuo kurso. Tiesa, brangsta ir ukrainietiški gaminiai, pavyzdžiui, cukrus. Benzinas pabrango 3,5 grivinos, tiekimas pabrango, bet tiekėjų kainos kur kas labiau šoktelėjo, matyt, nusprendė pauždarbiauti.“
Neseniai pensininkai jaudinosi dėl pensijų ir su palengvėjimu atsikvėpė, įsitikinę, kad mokėjimų grafikas nepasikeitė. Sunkumų jautė gaunantys atlyginimą iš biudžeto – pavyzdžiui, medikams laiku nesumokėjo atlyginimų. Bet iš esmės miestas grįžo į įprastą ritmą.
