„Remdamiesi sukaupta medžiaga, negalėtume teigti, kad moterys geresnės ar prastesnės vadovės nei vyrai, - sako „Creditreform Lietuva” direktorius Saulius Žilinskas, - nes gan žymiai skiriasi sritys, kuriose dirba moterų ir vyrų vairuojamos įmonės. Dailiosios lyties atstovėms labiau prie širdies verslai, susiję su auklėjimu, mokymu, socialine rūpyba, maitinimu, medicina, buhalterija, grožio ir stiliaus industrija, konsultacijomis ir pan. Tai puikiai iliustruoja ir moterų vadovaujamų kompanijų pavadinimai: UAB Šilkinis dygsnis, MB Namų valymas, MB Apskaitos visata, UAB Stiliaus linija. Paprastai tai mažesnės įmonės, negalinčios pasigirti įspūdingomis apyvartomis, dideliu personalu ar dideliais atlyginimais, bet esančios arčiau vartotojo. Tiesa, po truputį didėja moteriška ekspansija į tradiciškai „vyriškas“ veiklos sritis – transporto priemonių pardavimą ir remontą, krovinių pervežimus, statybą, metalų ar medžio apdirbimą.“
Praėjusiais metais Lietuvoje įregistruotos 3568 įmonės, už kurių vairo - moterys. Tai 27 proc. visų naujų verslo subjektų. Kaip ir įprasta, dauguma verslo subjektų, kuriuose direktoriauja dailiosios lyties atstovės – tai uždarosios akcinės bendrovės. Jos sudaro daugiau kaip pusę (56,1 proc.) visų moteriškų įmonių. Antroje vietoje dabar populiarumą prarandančios mažosios bendrovės (19,7 proc.), trečioje – viešosios įstaigos (8,7 proc.), toliau seka individualios įmonės (6,6 proc.) ir asociacijos (5,6 proc.). Peržiūrėjus naujai įregistruotų įmonių statistiką už 2011 ir 2012 metus, matome, kad moteriškų kompanijų skaičius svyruoja apie 26-27 procentus nuo bendro skaičiaus ir ta tendencija, deja, nekinta.
Kaip rodo pernai metų duomenys, turime ir moterų, kurios nurodytos vadovėmis prie dešimties ar kelių dešimčių įmonių. Naujai įkurtų įmonių sąraše - 25 vadovės, kurių pavardė įrašyta prie 10 ir daugiau įmonių. Absoliutus rekordas – moteris vadovė pagal Registrų centro duomenis figūruojanti 114 pernai registruotų kompanijų.
„Nors nuo 2013 m. pabaigos praėjo tik kiek daugiau nei 2 mėnesiai, tarp 2013 m. registruotų įmonių jau turime praradimų, - teigia S.Žilinskas, - 2 kompanijos (abi vadovaujamos vyrų) pripažintos bankrutuojančiomis, viena jau bankrutavo (vadovė – moteris), išregistruota 13 moteriškų ir 23 vyriškos kompanijos. 53 įmonės likviduojamos. 15 iš jų vadovavo moterys. Didesnių nei 100 Lt skolų „Sodrai” šiuo metu turi 7,59 proc. moteriškų ir 9,1 proc. vyriškų kompanijų. Beje, 47 proc. pernai atsiradusių verslų, kuriems vadovavo moterys, šių metų kovo pradžiai neturėjo nė vieno darbuotojo. Dažna to priežastis – nepavykęs verslas. Įdomu, kad ir pas vyrus šis procentas toks pats. Vieną darbuotoją deklaravo turinčios 22 proc. moterų vadovaujamų kompanijų ir 23 proc. įmonių, valdomų vyriška ranka. Po 2-10 ir daugiau darbuotojų dabar turi faktiškai vienodas procentas pernai gimusių vyriškų ir moteriškų kompanijų. Vienintelis skirtumas – didžiausia moters vadovaujama įmonė, įsikūrusi praėjusiais metais, dabar turi 88 darbuotojus, kai vyro vadovaujamoje didžiausioje įmonėje – net 380 dirbančiųjų.”
Dar daugiau nukraujavusių tarp verslų, startavusių 2011-aisiais. Čia skaičiuojame jau 16 bankrutavusių, 51 išregistruotą, 13 paskelbtų bankrutuojančiomis ir 23 likviduojamas įmones, kurių vadovės moterys. Didesnių nei 100 litų skolų turi 13 proc. moteriškų ir 16 proc. vyriškų verslų. Trimetės moteriškos įmonės jau truputį didesnės. Daugiausiai - 131 darbuotoją – skaičiuoja žinoma Lietuvoje bendrovė, administruojanti vaikų darželius Vaikystės sodas. Tuo pat metu didžiausioje vyro vadovaujamoje įmonėje – 2211 darbuotojų.
„Greitesnio vyriškų verslų augimo priežastis – ne tik „vyriški“ ūkio sektoriai, tradiciškai generuojantys didesnes pajamas, bet stipriosios lyties pomėgis labiau rizikuoti, - aiškina „Creditreform Lietuva” direktorius, - štai vidutinė skola Sodrai, tenkanti visoms prieš tris metus įregistruotoms įmonėms, valdomoms vyrų, sudarė 914 litų, o didžiausia vienos įmonės skola už socialinį draudimą, buvo beveik 2 mln. lt. Tuo pat metu moterų vairuojamų įmonių vidutinė skola tesiekė kiek mažiau nei 700 lt, o labiausiai „Sodrai” įsiskolinusios kompanijos skola tik šiek tiek perkopė 100000 Lt. Prieš metus pradėjusios veikti bendrovės irgi jau spėjo įsiskolinti Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Tiesa, čia didžiausia vyriškų ir moteriškų verslų skola skiriasi tik dvigubai, o įmonių, įsiskolinusių po daugiau kaip 10000 litų, turime atitinkamai 0,22 proc. ir 0,08 proc. Įdomu, kad moteriškos kompanijos, pradėjusios veikti 2011-aisiais, 10000 litų ir didesnių skolų turi šiek tiek daugiau nei vyriškos.”
Beveik keturiskart daugiau vyriškų kompanijų atitinka ir tarptautinio „Creditreform” (Vokietija) verslo stabilumo sertifikato reikalavimus. Tačiau įvertinus, kad moterų vadovaujamų įmonių steigiama beveik keturiskart mažiau nei vyrų, gauname lygiąsias.
Vertinant pagal Lietuvos regionus, natūralu, kad daugiausiai moterų vadovaujamų naujų įmonių praėjusiais metais užderėjo didmiesčiuose, tačiau, jei vertinsime moteriškų įmonių ir konkrečiame rajone gyvenančių moterų santykį, aptiksime, kad versliausios moterys - Vilniuje. Čia gyvenančioms beveik 300 tūkstančių moterų tenka 1870 įmonių arba 1 įmonė 159 moterims. Toliau, gerokai atsilikusi, eina Neringa (viena įmonė tenka 342 moterims), Kauno rajonas (viena įmonė 393 moterims). Prasčiausia padėtis Pagėgių rajone (1 įmonė 4799 moterims), Ignalinos rajone (1 įmonė 4675 moterims) Kupiškio (3, 3509) ir Skuodo (3, 3407) rajonuose.
Galbūt moteriškiems verslams padeda išgyventi ir optimistiniai, jaukūs bei linksmi įmonių pavadinimai: „Šarkų lizdas”, „Šeštas jausmas”, „Čiuku čiuku”, „Kuti kuti”, „Skaičių bitės”, „Sausi batai”, „Dzūkai gurmanai”, „Lietuviukas”, „Dainuojanti lapė” ar... „Bankrutuoju pats”.
Kaip nurodo „Creditreform Lietuva”, analizė atlikta remiantis bendrovės administruojama įmonių duomenų baze cr.lt, stabilus.lt, o taip pat Registrų centro, Bankroto departamento, Statistikos departamento ir „Sodros” teikiamais duomenimis.
