Įkalinimo įstaigose gaminami baldai, metalo dirbiniai, siuviniai, elektrotechnikos gaminiai parduodami ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojami – Lukiškėse pagaminti inkilai, aviliai ar lesyklos esą itin paklausūs Europos Sąjungoje (ES). Pasak Pravieniškių valstybės įmonės vadovo Iginijaus Šakūno, norinčių dirbti netrūksta.
„Mūsų pagrindinė užduotis – nuteistųjų įdarbinimas, tačiau šiuo metu dėl senos įrangos neturime galimybės daugiau jų įdarbinti“, – pripažįsta I. Šakūnas.
Kalėjimų departamento vadovas Artūras Norkevičius pažymi, jog tikslių sumų, kiek per pastaruosius dešimtmečius investuota į gamybos įrangą įkalinimo įstaigose, neturįs.
„Iš tikrųjų, daug nebuvo investuota, nes nei viena programa, kuri buvo tam tikslui sukurta, nebuvo pilnai finansuota ir įgyvendinta“, – pripažįsta A. Norkevičius.
Kitose ES šalyse nuteistųjų dirba maždaug du kartus daugiau nei Lietuvoje. Pramoninkai sako, kad įdarbinti kalinius norėtų mūsų ir užsienio verslininkai. Pastarieji ketina Pravieniškių pataisos namuose rinkti traktorius. Trūkstant darbuotojų Lietuvoje, nauda esą būtų abipusė.
„Kalba eitų apie socialinio draudimo mokestį, būtent tik apie darbo apmokestinimą, ir jis yra kelis kartus mažesnis. Darbo apmokestinimas yra pakankamai didelis, todėl jo palengvinimas sudaro tam tikrą patrauklumą“, – sako Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius Vydas Damalakas tikina, kad patirtis įdarbinant kalinius Latvijoje – teigiama.
„Bendradarbiaujame su pora įmonių Latvijoje, kurios įsikūrę įkalinimo vietose arba prie jų. Ir kaip bebūtų keista, patirtis yra gera, ir mes labai sėkmingai dirbame“, – pastebi V. Damalakas.
Ekspertai skaičiuoja, kad atnaujinti gamybos įrangą įkalinimo įstaigose, sutvarkyti senus pastatus ir apmokyti kalinius, reikėtų maždaug 60 mln. litų.
