Mokė aritmetikos
„Lietuvą administruoja 50 tūkstančių valdininkų. Jų armija kasmet didėja. Privatus verslas ieško būdų, kaip sumažinti pareigybių skaičių įmonėse. O valdžia veikia atvirkščiai: kuo daugiau išplėši į biudžetą, tuo geriau gyvensi“, - stebėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas.
Nuo šių metų vidurio sumažinta, o 2006-aisiais vėl padidinta mokesčių našta, pasak jo, gali paveikti darbo rinką. Kuo mažiau uždirbtų lėšų lieka įmonėje, tuo mažiau galimybių kurti naujas darbo vietas.
„Valdžia turi išmokti visus keturis aritmetikos veiksmus - ne tik atimti ir padalinti“, - juokavo konfederacijos viceprezidentas. Pasak jo, kai valdžia išmoks padauginti ir pridėti, bus iš ko atimti ir padalinti.
Apie solidarumo mokestį M.Aleliūnas „Klaipėdai“ sakė: „Pavadink nors puodu, bet nekišk į pečių“. Tik verslo plėtra, anot jo, gali padidinti įplaukas į biudžetą. Bus daugiau mokesčių mokėtojų - daugiau pajamų įplauks į valstybės iždą.
Kaltino cinizmu
Vyriausybė nutarė šių metų liepą panaikinti kelių mokestį. Vietoje jo nuo 2006-ųjų pradžios įvedamas solidarumo mokestis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius jį pavadino viešųjų ryšių triuku. Anot R.Šimašiaus, Europos teisingumo teismas neseniai pripažino neteisėtu regioninį mokestį Italijoje, kuris labai panašus į planuojamą mūsiškį.
„Finansų ministerijos klerkai sako, kad, Lietuvai teisme pralaimėjus bylą dėl solidarumo mokesčio, jis tik bus pakeistas kitu. Tai labai ciniškas požiūris“, - teigė viceprezidentas.
Išvien su nevykėliais
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentą, bendrovės „Bega“ generalinį direktorių Aloyzą Kuzmarskį stebina, kad mūsų valdžia nesiskaito su Europos Sąjunga ir planuoja palikti dvigubą įmonių apyvartos apmokestinimą, pavadintą solidarumo vardu.
„Mes jau mokame vieną solidarumo mokestį. Yra toks garantinis fondas, kurio lėšomis valdžia gelbsti bankrutuojančias įmones. Esame priversti solidarizuotis su tais, kurie nemoka dirbti, taupyti arba tyčia žlugdo įmones“,- sakė asociacijos prezidentas.
„Jei Vyriausybė sudarys sąlygas normaliai konkuruoti Europos rinkoje, bus pajamų ir į biudžetą“, - teigė asociacijos prezidentas.
Pasak A.Kuzmarskio, praėjusių metų gegužę Klaipėdos uosto įmonės vidutiniškai nuo 5 iki 7 proc. padidino darbuotojų algas. Nuo šių metų pradžios dar 7-10 proc. kilo darbuotojų atlyginimai. Juos padidinus didėja ir įplaukos į valstybės biudžetą.
Gaus, kiek praras
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė nekorektišku „žaidimu datomis“ įvardijo kalbas dėl to, kad padidės mokesčiai nuo ateinančio sausio. „Solidarumo mokestis biudžetą papildys tiek pat, kiek biudžetas neteks sumažinus pajamų mokestį“, - tvirtino sekretorė.
Ji priminė, kad iš pradžių buvo planuojama mažinti gyventojų pajamų mokestį 3 procentais nuo 2006-ųjų pradžios. Po to apsispręsta šį mokestį mažinti 6 procentais, bet nuo 2006-ųjų vidurio. Ir vienu ir kitu atveju reikia įvesti solidarumo mokestį, leidžiantį sklandžiai įvykdyti pajamų mokesčio reformą bei laikytis valstybės įsipareigojimų.
„Tai nėra koks nors „slaptas biudžeto papildymo planas“. O radikalesnis pajamų mokesčio sumažinimas bus žymiai naudingesnis verslui ir jo darbuotojams“,- sakė ministerijos sekretorė.
Anot valdininkės, naujasis mokestis bus mokamas dalimis, o ne nuo sausio 2-osios. O kelių mokesčio panaikinimas nuo liepos 1-osios leis verslui per pusmetį sukaupti per 200 milijonų litų savo reikmėms.
Teismas užsitęstų
Ministerijos sekretorė nesiryžo nei paneigti, nei teigti, kad kelių mokestis prieštarauja ES direktyvoms. „ES aktai draudžia turėti mokestį, ekvivalentišką pridėtinės vertės mokesčiui. Pagal Europos teisingumo teismo praktiką negalima vienareikšmiškai teigti, kad kelių mokestis yra toks pat kaip pridėtinės vertės mokestis“, - dėstė I.Šimonytė.
Jei naujasis solidarumo mokestis neatitiktų Europos standartų, teismo sprendimo Lietuva sulauktų negreitai. „Europos teisingumo teismo bylos nagrinėjamos labai ilgai. Jei jos būtų inicijuojamos dėl solidarumo mokesčio, vargu ar galima tikėtis sprendimo anksčiau nei 2008-2009 metais“, - paaiškino I.Šimonytė.
Pinigų reikia iškart
I.Šimonytė neneigė, kad sumažinus mokesčius galima tikėtis didesnio biudžeto ir neįvedus naujų mokesčių. „Tačiau toks rezultatas sunkiai prognozuojamas. Be to, jis pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, o ne tuoj pat sumažinus pajamų mokestį“, - sakė ministerijos sekretorė.
Anot jos, dažnai minimas Slovakijos pavyzdys. Pernai ten iki 19 procentų sumažintas pajamų mokestis. Į Slovakijos iždą anaiptol nebuvo surinkta tiek, kiek anksčiau.
„Nenaudodama papildomų priemonių valstybė galėtų mažinti pajamų mokestį, jei turėtų perteklinį biudžetą“, - mano ministerijos sekretorė.
