JAV prezidentas Barackas Obama nurodė uždrausti išduoti vizas, „atsakant į Rusijos tebevykdomą Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą“, pranešė Baltieji rūmai.
Savo prezidentiniame įsake B. Obama taip pat nurodė užblokuoti turtą pareigūnų ir asmenų, kurie yra prisidėję prie šios krizės.
„Šis (prezidentinis įsakas) yra lankstus įrankis, leisiantis mums taikyti sankcijas tiems, kurie yra tiesiogiai susiję su Ukrainos destabilizavimu, taip pat ir karine intervencija Kryme, neatmetant galimybės imtis kitų veiksmų, jeigu padėtis pablogėtų“, – nurodė B.Obamos administracija.
Šis įsakas paskelbtas, Rusijos pajėgoms perėmus strategiškai svarbaus Krymo regiono, kuriame dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas, de facto kontrolę po to vasario 22 dienos, kai buvo nuverstas Maskvai ištikimas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Atsakydamas į šią intervenciją Vašingtonas paskelbė, kad sustabdo pasirengimą Sočyje vyksiančiam Didžiojo aštuoneto (G8) valstybių viršūnių susitikimui ir perspėjo, kad yra pasiruošęs imtis sankcijų prieš Maskvą. Tarp kitų priemonių numatomas ir dvišalių diskusijų dėl prekybos ir investicijų nutraukimas, pranešė Baltieji rūmai.
„Priklausomai nuo to, kaip vystysis situacija, Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios apsvarstyti papildomus veiksmus ir sankcijas, jeigu bus būtina“, – nurodoma pranešime.
„Raginame Rusiją iki to laiko pasinaudoti galimybe išspręsti krizę tiesioginio ir skubaus dialogo su Ukrainos vyriausybe keliu“, – sakoma jame.
Pranešime taip pat raginama „nedelsiant atitraukti Rusijos karines pajėgas į jų bazes, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir palaikyti tarptautinių stebėtojų ir žmogaus teisių kontrolierių dislokavimą, kuris užtikrintų visų ukrainiečių, tarp jų ir etninių rusų, teisių gynimą“.
Baltųjų rūmų patarėjas Danas Pfeifferis pareiškė, kad prezidentiniu įsaku „nustatoma ir galimų sankcijų sistema“.
Estija prisijungė prie ES sankcijų
Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė prisijungti prieEuropos Sąjungos (ES) ir ėmėsi sankcijų prieš 18 buvusių Ukrainos valdžios pareigūnų, jų artimųjų ir verslininkų.
„Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į jų smurtinius veiksmus prieš demonstrantus Ukrainoje“, – Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sakė žurnalistams ketvirtadienį.
„Tai žmonės, kurie neteisėtai pasisavino Ukrainos turtą ir yra atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – pareiškė jis.
„Jeigu kuris nors iš šių 18 asmenų turi lėšų Estijoje, jų perkėlimas arba panaudojimas bus įšaldytas“, – sakė ministras.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Europos Sąjunga ketvirtadienį įšaldė pinigų grobstymu kaltinamų 18 ukrainiečių, tarp jų nušalinto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, kurį rėmė Maskva, turtą, esantį 28 valstybių bloke.
ES oficialus leidinys „Official Journal“ ketvirtadienį išspausdino sąrašą 18 buvusios Ukrainos vyriausybės narių, kurie „laikomi atsakingais“ už Ukrainos valstybės lėšų neteisėtą pasisavinimą.
Minimame asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąraše yra nušalintasis prezidentas Viktoras Janukovyčius, jo sūnūs Oleksandras ir Viktoras, buvęs vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka, buvęs generalinis prokuroras Viktoras Pšonka ir jo sūnus Artiomas, buvęs slaptosios tarnybos vadovas Oleksandras Jakymenka, buvęs prezidento administracijos vadovas Andrijus Kliujevas ir jo brolis Serhijus, dirbantis Centriniame banke, taip pat A.Kliujevo pavaduotojas Andrijus Portnovas, buvusi teisingumo ministrė Jelena Lukaš, buvęs vidaus reikalų viceministras Viktoras Ratušniakas, buvęs premjeras Mykola Azarovas ir jo sūnus Oleksijus, verslininkas Serhjijus Kurčenka, buvęs švietimo ir mokslo ministras Dmytro Tabačnykas, buvusi vicepremjerė Raisa Bohatyriova ir buvęs saugumo tarnybos vadovas Ihoris Kalininas.
ES sankcijos įsigaliojo iš karto.
Ragina rinktis dialogą
Europos lyderiai, ketvirtadienį susirinkę aptarti Ukrainos krizės, spaudžia Rusiją rinktis dialogą ir deeskalavimą, ir perspėja, kad galimos sankcijos, jei Maskva atsisakys diplomatinio sprendimo.
„Turime užtikrinti, kad Rusija ir Ukraina kalbėtųsi viena su kita“, - sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, atvykęs į skubiai sušauktą susitikimą, kuris buvo surengtas Krymo parlamentui paprašius prijungti regioną prie Rusijos.
Tačiau atkartodamas Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių lyderių pareiškimus, D.Cameronas sakė, jog svarbu pasiųsti žinią Maskvai, kad įvykiai Kryme yra „nepriimtini ir turėtų turėti pasekmių“.
Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.
Į ES viršūnių susitikimą pakviestas Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino Rusiją tęsiant provokacijas aplink ukrainiečių bazes Kryme.
„Tai ne tik Ukrainos ir Rusijos krizė, tai – krizė Europoje“, - sakė A.Jaceniukas, kurio pakvietimas buvo stiprus simbolinis gestas.
„Turi būti grįžta prie tarptautinės teisės ir tai reiškia kiekvienos šalies teritorinio vientisumo užtikrinimą, - sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. - Negalime įprastai dirbti (su Rusija)“.
Pasak jos, lyderiai kalbėsis apie „įvairias sankcijas“, jeigu V.Putinas atsisakys nusileisti, o šaltiniai ES sakė, kad pirmoji baudžiamųjų priemonių fazė tikriausiai bus diplomatinė, o ne ekonominė.
Tarp pradinių sankcijų Maskvai gali būti derybų dėl vizų režimo liberalizavimo ir ekonominės sutarties sustabdymas. Drastiškesniems žingsniams, tokiems kaip turto įšaldymas ir kelionių draudimas Rusijos pareigūnams, tikriausiai nebus pritarta, iš dalies – dėl glaudžių Europos ekonominių ryšių su Rusija.
Jungtinės Valstijos jau įšaldė derybas dėl investavimo sutarties ir pagrasino imtis tolesnių žingsnių. NATO trečiadienį įšaldė daugumą susitikimų su Rusijos pareigūnais, sustabdė karinį bendradarbiavimą ir nusprendė peržiūrėti visus savo santykių su Maskva aspektus.
Lenkija, Lietuva ir kitos arčiau Rusijos sienų esančios Europos šalys reikalavo stipraus ir vieningo ES atsako, įskaitant reikšmingas sankcijas. Tačiau Vokietija, Nyderlandai ir kitos valstybės buvo linkusios spręsti šią krizę diplomatija, nesusipriešinant su Maskva.
„Turėtume padaryti viską, kad paliktume galimybę deeskalavimui. Jeigu šiandien arba per tolesnes 24, 48 ar 72 valandas padarysime išvadą, kad deeskalavimo galimybės nėra, tuomet, žinoma, sankcijos vėl bus padėtos ant stalo“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
Rusija yra trečia didžiausia ES prekybos partnerė ir didžiausia naftos bei dujų tiekėja. ES eksporto į Rusiją apimtys 2012 metais sudarė 123 mlrd. eurų (424,7 mlrd. litų), o Europos bankai yra paskolinę Rusijai apie 200 mlrd. eurų (690,6 mlrd. litų).
Protesto akcijoje netoli ES viršūnių susitikimo vietos dalyvavusi ukrainietė Myroslava Finiv sakė norinti, kad lyderiai imtųsi griežtų priemonių.
„Mūsų lūkesčiai – kad Europos lyderiai paskelbs kokias nors sankcijas (Rusijos) prezidentui (Vladimirui) Putinui ir mėgins pasiųsti jam žinią, kad tokie veiksmai tiesiog nepriimtini“, – pabrėžė ji.
Rusija viliasi, kad ES neįšaldys derybų dėl bevizio režimo
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) ketinimai svarstyti galimybę įšaldyti derybas dėl bevizio režimo su Rusija yra „politizuoti, nekonstruktyvūs bei nepagrįsti“, ir išreiškė viltį, jog tai nenutiks.
„Mes toliau tikimės, kad mūsų partneriai visgi nežengs tokio žingsnio“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Aleksandras Lukaševičius.