„Ir ekspertų tyrimas, ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos rodo, kad tiesiausias kelias į kredito unijų sektoriaus stiprinimą – kooperacija. Telkimasis į vadinamuosius kooperatinius bankus būtų naudingas visiems – tiek pačioms unijoms, tiek finansinių paslaugų vartotojams. Tik padidėjus unijų sektoriaus konkurencingumui jis turėtų galimybę tapti visaverte atsvara komerciniams bankams“, - teigia Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvos banko siūlomi kooperatyviniai bankai itin populiarūs Suomijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje.
M. Jurgilas pabrėžė, kad ieškoti būtų, kaip stiprinti kredito unijų sektorių, verčia netvari kredito unijų plėtra ir veiklos nuostolingumas.
„Pastaruosius penkerius metus kredito unijų veikla buvo nuostolinga ir galima įtarti, kad ji yra netvari, - konstatavo Lietuvos banko atstovas. - Kredito unijų tvarus kapitalas yra menkas. Kredito unijų nariai nėra suinteresuoti dalyvauti jų veikloje“.
Lietuvos banko duomenis, pernai metų pabaigoje Lietuvoje veikė 76 kredito unijos, kurios jungė apie 150 tūkst. narių. Pernai naujos veiklos licencijos buvo išduotos 2 kredito unijoms, atšauktos – trijų. Šių metų pradžioje buvo atšaukta ketvirtos kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos veiklos licencija.
2013 m. pabaigoje kredito unijų turtas buvo 2,1 mlrd. Lt. Palyginus su bankų sistemos turtu, tai sudarė 2,8 proc. jų turto.
Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus pabrėžė, kad kredito unijų, kaip sistemos, veikla yra nuostolinga. 2012 m. buvo patirta 60,1 mln. Lt nuostolių, 2013 m. - 38,3 mln. Lt. Per penkerius metus iš viso patirta 123 mln. Lt nuostolių.
„Tokie rezultatai rodo, kad kredito unijų veikla nėra tvari ir kelia pavojų visai sistemai“, - akcentavo G. Šimkus.
Lietuvos banko atstovai tiki, kad kredito unijas ir jų veiklos rezultatus išgelbėtų naujas finansinis darinys – kooperacinis bankas.
„Kooperacijos skatinimas per unijų konsolidaciją būtų mūsų pirmas pasiūlymas, - teigė Lietuvos banko atstovas. - Kooperatiniame banke turėtų galioti savitarpio kapitalo užtikrinimo sistema. Tokiu būdu kooperatinio banko nariams atsirastų daugiau paskatų domėtis ne tik savo unijos, bet ir partnerių veikla“.
Antra, siūloma kooperaciniam bankui kapitalą formuoti ne iš pajininkų įnašų, o iš pelno.
„Nesukaupus tvaraus kapitalo pajininkai neturi realių paskatų dalyvauti kredito unijos valdyme [...] Manome, kad tikslas turi būti tvarus ir stabilus kapitalas. Kredito unijų atveju kapitalas turi būti kaupiamas iš pelno“, - kalbėjo G. Šimkus.
Taip pat siūlomas kooperatiniams bankams naujas finansinis instrumentas – kintamosios grąžos indėliai. Lietuvos banko atstovai teigia, kad kredito unijų narių tikslas gauti naudą ne tik per pelną, bet ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, palūkanos, kurios šiuo metu yra fiksuojamos. Kintamosios grąžos indėlyje galiotų tvarka, kur grąža priklausytų nuo kredito unijos veiklos rezultatų. Tokiems indėliams taip pat galiotų indėlių draudimas.
„Nebūtų iš anksto sutartų palūkanų, o realus tokių indėlių grąžos dydis priklausytų nuo pajininkų, kurie priimtų sprendimus dėl veiklos pelno paskirstymo po to, kai būtų priimti privalomi atskaitymai į kapitalą. Tokiu būdu tai būtų patrauklus instrumentas, kurio grąža nebūtų ribojama“, - pridėjo G. Šimkus.
Lietuvos bankas rinkos dalyvių ir visuomenės komentarų dėl kooperacinių bankų idėjos ir pasiūlymų lauks iki gegužės 2 d.
Minėti Lietuvos banko ekspertų siūlymai yra tik pirminiai ir Lietuvos bankas pirmą kartą istorijoje kviečia viešai diskusijai dėl iškeltų klausimų, kuriuos galite rasti Lietuvos banko interneto svetainėje - spausti ČIA.
Konkretūs galutiniai pasiūlymai būtų rengiami vėliau bendradarbiaujant tiek su valstybinėmis institucijomis, tiek su pačiomis unijomis, įvertinus jų pastabas ir komentarus.
Vadina staigmena
Lietuvos banko ketvirtadienį pristatytą kredito unijų sektoriaus reformą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) vadina netikėtu posūkiu ir staigmena.
Pasak unijų, nors Lietuvos banko skirtas terminas pateikti pastabas dėl šios esminės sektoriaus reformos yra pernelyg trumpas, tačiau bus dalyvaujama diskusijoje.
„Savireguliacijos stiprinimą pradėjome įgyvendinti dar 2013 metais, o pastarųjų metų įvykiai kredito unijų rinkoje ir griežtėjantis reguliavimas rodo, kad pokyčiai unijų sektoriuje – neišvengiami, ir juos turime inicijuoti patys. Tarp svarbiausių šių metų reformos planų yra kredito unijų veiklos vertinimo, kapitalo, valdymo stiprinimas bei narių aktyvesnio įsitraukimo didinimas“, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Pasak F. Dirginčiaus, planuojama tikrinti kiekvieną LCKU sistemai priklausančią kredito uniją mažiausiai kartą per metus, o surinktų duomenų analizės metu bendradarbiauti su Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.
