Regionas be žemyninės Ukrainos, Rusijos ar kitų potencialių sąjungininkų pagalbos gali taip ir likti vienu skurdžiausių Europos kampelių, kuriame vyrauja sezoninė ekonomika, nuolat nutrūksta geriamo vandens ir elektros tiekimas.
A. Siluanovas paskaičiavo, kad šiuo metu Krymo biudžeto deficitas siekia 10 mlrd. grivinų (kiek daugiau nei 2,5 mlrd. Lt), todėl pusiasalis nedaug skiriasi nuo Ukrainos, taip pat šiuo metu patiriančios finansinių sunkumų.
Kiek anksčiau Krymo vicepremjeras Rustemas Temirgalijevas įvardijo kiek kitokius skaičius. Anot jo, regiono biudžeto sistemos palaikymui reikia apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,5 mlrd. Lt), be to, dar 3 mlrd. (7,5 mlrd. Lt) būtina investuoti į pusiasalio ekonomiką.
Kol kas dar neaišku, kokiam laikotarpiui reikėtų skirti lėšų, apie kurias kalba R. Temirgalijevas ir A. Siluanovas. Praėjusiais metais Krymo biudžeto išlaidos siekė 5,5 mlrd. grivinų (1,4 mlrd. Lt), dotacijos regionui iš Ukrainos iždo siekė 2,7 mlrd. grivinų (700 mln. Lt), o biudžeto deficitas sudarė maždaug 300 mln. grivinų (78 mln. Lt).
Kodėl Krymui taip reikia investicijų? Regionas kai kuriuos būtinus išteklius gauna tik iš žemyninės dalies ar užsienio. Pavyzdžiui, pačiame pusiasalyje nėra didelių upių ar gėlavandenių ežerų, todėl čia trūksta geriamo vandens. Šį gyventojai gauna iš Dniepro per Šiaurės Krymo kanalą, tačiau vietos aplinkosaugos ekspertai nurodo, kad kanalas užterštas, jame nemažai dumblo, todėl net išvalytas vanduo nebepasiekia būtinųjų standartų. Lėšų regionas kanalo valymui neturi, be to, geresnių laikų matė ir kai kurios Krymo vandens talpyklos.
Taip pat regionas patiria sunkumų ir su elektros energijos tiekimu. Be kelių nedidelių saulės bei vėjo jėgainių pusiasalyje energijos šaltinių nėra. Daugiau kaip 90 proc. energijos gaunama iš žemyninės Ukrainos dalies. Vienintelis išteklius, kurio Kryme netrūksta, - dujos. 2013 metais bendrovė "Černomorneftegaz" išgavo 1,65 mlrd. kub. metrų dujų, nors regione per metus suvartojama mažiau kaip 1 mlrd. kub. metrų dujų.
Krymo BVP 2012 metais siekė 4,3 mlrd. JAV dolerių (10,8 mlrd. Lt), t.y. kiek mažiau nei 3 proc. viso Ukrainos BVP (425 mlrd. Lt). Tiesa, regione registruojamas aukštas užsienio prekybos perteklius, nes eksportuojama čia gerokai daugiau nei įvežama iš užsienio. Daugiausiai užsienio valstybės perka maisto produktus, pavyzdžiui, vyną ar įvairias žaliavas jo gamybai.
Taip pat Kryme vieni iš mažiausių visoje Ukrainoje atlyginimai: vidutiniškai 2014 metų sausį asmuo čia uždirba 2693 grivinas (700 Lt), tuo tarpu vidutiniškai Ukrainoje atlyginimas siekia 3148 grivinas (819 Lt).
Tiesa, milijardus JAV dolerių Krymas gauna iš turizmo sektoriaus, tačiau didelė dalis šių lėšų nėra oficiali. Daugelis Krymo gyventojų sezono metu nuomoja savo butus ar kambarius atvykėliams nemokėdami mokesčių, todėl net ir šios pajamos labai nedaug prisideda prie regiono biudžeto augimo.
Daugelis kitų ekonomikos sektorių savo produkciją realizuoja tik regiono vidaus rinkoje. Todėl net jeigu pusiasalis ir atsiskirtų nuo žemyninės Ukrainos bei taptų savarankiškas, be didžiulių investicijų ir pokyčių jis aprūpinti savo gyventojų negalėtų.
