Sekmadienio vakarą į vieną sostinės restoraną užsukusi kompanija nemaloniai nustebo dėl skambančios rusiškos muzikos.

„Labai nustebau, kad visą laiką grojo rusiška muzika. Skundžiamės, kad užsieniečiai mus laiko Rusijos provincija, keliame konfliktus, kai koncertuoti atvyksta Olegas Gazmanovas. Tačiau kas verčia rusišką muziką groti restorane?“, – DELFI kalbėjo vilnietis Andrius.

Vis dėlto Andrius savo nepasitenkinimo neišsakė restorano personalui. „Nenorėjau pasirodyti nacionalistas, kelti skandalo ir įžeisti darbuotojų. Susidarė įspūdis, kad jie patys pasidarė sau šventę ir vėlų vakarą mėgavosi rusiška muzika“, – sakė pašnekovas. Jis nustebo, kad rusiška muzika skambėjo ne rusiškame restorane, o populiarioje save restoranu vadinančioje picerijoje. Į ją vyras apsisprendė daugiau nekelti kojos.

Dėl rusiškos muzikos – nerašyta taisyklė

„Kiekviena kavinė ar restoranas patys renkasi, kokią muziką groti. Jei žmogui nepatinka skambanti muzika, jis turi teisę pasirinkti kitą vietą“, – aiškina Lietuvos kavinių ir barų asociacijos prezidentas, barų „Tappo D'oro“ savininkas Raimondas Pranka.

Juk, sako R. Pranka, žmonės naktinius klubus renkasi pagal ten grojamą muziką – vienus vilioja rusiška muzika, kitus – rokas ar funk muzika. „Manau, kad moralinio nusikaltimo, jei grojama rusiška muzika, nėra – jei noriu, galiu groti arabišką, japonišką muziką. Kiekvienas savininkas daro taip, kaip jam atrodo geriau“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak R. Prankos, rusiška muzika nėra blogai, tačiau jis pripažino, kad sostinės baruose susiklosčiusi „nerašyta taisyklė rusiškos muzikos negroti“.

Kavinės ir barai moka už suteiktą teisę naudoti per radiją, televiziją ar iš kompaktinių diskų grojamą muziką. Gal rusišką muziką groti pigiau?

„Kavinės moka fiksuotą sumą už galimybę naudoti viso pasaulio repertuarą, o ką jos pasirenka – ar tai būtų lietuviška muzika, ar vakarietiška, kinų ar afrikietiška – nuo to kaina nepriklauso. Yra galimybė savo kavinėse rinktis, ką nori“, – aiškina asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas.

Pasak M. Kuzmino, kaina priklauso ne nuo transliuojamos muzikos rūšies, o nuo kavinės ploto ir darbo laiko.

Ką apie lietuvius galvoja užsieniečiai

Laidų vedėjas, tinklaraščio apie maitinimo įstaigas autorius A. Užkalnis mano, kad klientai gali daryti daug įtakos muzikos repertuarui. „Su rusiška muzika restorane man senokai neteko susidurti, bet būna problema, kai groja per garsai. Kiek man tekę matyti, tada žmonės paprašo padavėjo arba barmeno ir tas klausimas visada išsprendžiamas“, – sakė A. Užkalnis.

Andrius Užkalnis

Jis svarstė, kad visą dieną kavinėje dirbančiam žmogui paprasčiausiai atbunka jausmai ir jis nebereaguoja į skambančią muziką. „Ir jūsų minėtu atveju, jei būtumėte paklausę padavėjos, ji tikriausiai pasakytų „tikrai rusiška? Negali būti, neatkreipėme dėmesio“, – kalbėjo A. Užkalnis. Jo nuomone, aptarnaujantys žmonės nėra per daug motyvuoti galvoti, kas groja ir kokia atmosfera sukuriama.

Pats A. Užkalnis į rusišką muziką žiūri neigiamai – kaip ir į Žaliojo tilto skulptūras. Tačiau, sako jis, laisvoje šalyje gali klausytis, ko nori. Pašnekovas svarsto, kad rusiška muzika traukia melodingumu, kuris mums, lietuviams, artimesnis dėl vaikystės prisiminimų, filmų, animacijos.

„Nemanau, kad pomėgis klausytis rusiškos muzikos – artikuliuotas polinkis susitapatinti su ta šalimi, buvusiu režimu, okupacija. Man atrodo, žmonės prisimena mielus vaikystės snarglius ir jiems patinka juos vynioti toliau“, – klausiamas, kodėl Lietuvoje vis dar populiari rusiška muzika, svarstė A. Užkalnis.

Jo nuomone, jei atvykę užsieniečiai girdi rusiškų balalaikų motyvus arba rusiškas kalėjimų ir lagerių dainas, tikriausiai įsivaizduoja, kad lietuviai yra pusiau rusai ir jiems tai prie širdies: dėl to išsaugomi paminklai ir koncertuoti atvažiuoja gazmanovai, kirkorovai bei kiti.

„Aš visai nenoriu, kad apie mano šalį, mano miestą ir mano žmones taip galvotų. Bet tai yra mano nuomonė, kiti gal nieko prieš“, – kalbėjo blogą apie maitinimo įstaigas rašantis A. Užkalnis.