Kartu, žinoma, tai paveiks ir su šia šalimi aktyviai prekiaujantį verslą, nes pingant rubliui ir mažėjant gyventojų perkamajai galiai jie nebe taip lengvai įpirks lietuviškus pieno produktus ir atostogas Palangoje.
Tuo metu ekonomistas Rimantas Rudzkis svarsto, kad rublio kritimas gali būti skatinamas ir pačios Rusijos valdžios, nes tokiu atveju šalies gamintojų produkcija tampa pigesnė ir konkurencingesnė. Ekonomistas Antanas Buračas taip pat atkreipia dėmesį, kad iškilus karo grėsmei ėmė brangti nafta, kurią labai intensyviai eksportuoja Rusija.
„Didžiausia grėsmė Rusijos ekonomikai yra pati Rusija. Ji savo veiksmais duoda signalą, kad ji nėra Vakarų sąjungininkė. O tai yra signalas visiems Vakarų investuotojams, kad galbūt laikas trauktis iš Rusijos arba stabdyti investicinius planus. Ir tai jau matoma dabar. Realiai kalbų apie sankcijas įtaka stebima jau dabar: rublio kursas dar labiau susilpnėjo, pinigų srautai iš Rusijos paspartėjo. Jeigu situacija eskaluosis, bus rekordinis pinigų bėgimas iš Rusijos ekonomikos. O tai kenkia ir dar labiau pakenks šiai ekonomikai“, - DELFI sakė banko „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.
Šiems metams Rusijai prognozuojamas 1,5 proc. ekonomikos augimas.
„Labai labai tikėtina, kad jis virs į -1,5 proc. arba netgi didesniu minusu, jeigu tokia situacija tęsis toliau. Galbūt skambės paradoksaliai, bet didžiausia sankcija yra kalbėjimas apie sankcijas ir Rusijos įvaizdžio susigadinimas, nes pasitikėjimui įgauti reikia labai didelio įdirbio, o jį sugadinti galima labai greitai“, - teigė jis.
Pasak ekonomisto, kapitalo pasitraukimas gali būti pragaištingas šiai ekonomikai: „Tai reikš, kad investicijos Ukrainoje ir toliau lėtės, nes Rusija iš savo resursų ir dalinai dėl didelio biurokratizmo, neefektyvumo, korupcijos pati nesugeba investuoti tiek, kad palaikytų esamą ekonomikos lygį“.
Praėjusiais metais investicijos į Rusiją krito, šiais metais tikėtinas toks pat scenarijus. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas buvo iškėlęs tikslą modernizuoti šalies ekonomiką, nes seni įrengimai yra nenanšūs ir labai taršūs.
Ekonomistas prognozuoja, kad tokiu atveju Rusijos ekonomikos laukia trejų-penkerių metų labai lėtas augimas arba ekonominė stagnacija.
Pašnekovo vertinimu, su Rusija dirbančių Lietuvos verslininkų potencialiai gali laukti keturi dalykai: Rusijoje mažės nuperkamų galutinio vartojimo prekių, mažiau reikės įrengimų ir mašinų, Rusija gali vėl įvesti papildomus ribojimus produkcijai, taip pat gali mažėti rusų turistų srautas.
„Dėl valiutos devalvavimo nukentės tie, kurie eksportuoja galutinio vartojimo prekes, pavyzdžiui pieno arba mėsos produktus. Lietuvos gamintojų sąnaudos skaičiuojamos litais arba eurais, todėl pingant rubliui mūsų prekės darysis brangesnės lyginant su kitų šalių gamintojų, pirmiausiai Baltarusijos ir pačios Rusijos. Maisto eksportuotojai pirmieji pajus poveikį“, - teigė Ž. Mauricas.
Tokiu atveju Lietuvos gamintojams tektų arba mažinti gamybos apimtis, arba ieškoti kitų rinkų produkcijai.
„Be abejo, kitos rinkos būna mažiau pelningos, taigi tokiu atveju kristų įmonių pelningumai. Jeigu bus matoma, kad situacija nesikeis ir politinis nestabilumas išsilaikys, galbūt tuomet gali būti priimtas sprendimas vienoje ar kitoje įmonėje mažinti darbuotojų skaičių. Bet manyčiau, kad pirmas variantas būtų labiau tikėtinas“, - sakė ekonomistas.
Taip pat pašnekovas primena, kad dažnai prastėjant ekonominei situacijai Rusija nevengia įdiegti papildomos patikros ar kitų stabdžių importui. Pavyzdžiui, visai neseniai buvo uždraustas pieno importas iš Lietuvos.
„Galbūt dabar mums gerai dėl to, kad lyg ir pirmoji sąraše turėtų būti Lenkija, kuri dabar labai aktyviai reiškiasi“, - liūdnai juokavo Ž. Mauricas.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos eksportas į Rusiją 2012 metais sudarė 15,04 mlrd. Lt ir lyginant su 2011 metais paaugo 30,4 proc. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro maždaug penktadalį. viso šalies eksporto.
Rublio devalvacija neigiamai paveiks ir turizmą. „Kadangi didžioji dalis Rusijos gyventojų pajamas gauna rubliais, jam nuvertėjus, rusams paslaugos Lietuvoje brangsta. Taigi galimai iš Rusijos sulauksime mažiau turistų“, - sakė pašnekovas.
DELFI jau rašė, kad pirmadienį Rusijos rublis euro atžvilgiu Maskvos biržoje pašoko 73 kapeikomis iki 50,29 rublio už eurą. Rublio ir dolerio kursas pasiekė visų laikų žemumas - už vieną dolerį duodama 36,50 rublio arba 65 kapeikomis daugiau nei parą prieš tai.
Pranešama, kad bankai stipriai pakeitė grynųjų užsienio valiuta pardavimo ir pirkimo kursus.
„Staigūs pokyčiai: devalvacijos, valiutos nuvertėjimai arba kilimai išbalansuoja ekonomiką ir dažniausiai jai atneša daug negerovių. Rublis pinga dienomis, gyventojai jau panikuoja, neša santaupas rubliais ir keičia jas į dolerius, pinigus stengiasi pervesti į užsienio finansų institucijas. Vykstant tokiems staigiems pokyčiams bankams būna ganėtinai sunku prisitaikyti. Taigi galimai ir bankai gali susidurti su finansinėmis problemomis, tada gyventojai, matydami, kad kursas smarkiai šokinėja, sumažina savo skolinimosi apimtis, kurios yra tarsi alyva ekonomikai. Stringant kreditavimui stringa ir vartojimas, taip ratas ir užsisuka“, - teigė jis.
Pirmadienį nuo pat ryto smuko ir Rusijos akcijų rinka.
Sankcijų įvesti negali, nes yra gyvybiškai priklausoma
Ž. Maurico nuomone, Vakarų galimybės taikyti realias ekonomines sankcijas Rusijai yra ribotos.
„Visgi kone 80 proc. Rusijos eksporto yra žaliavos. Man mažai tikėtina, kad Vakarai kažkokiu būdu ribos Rusijos žaliavų eksportą, kaip tai darė su Iranu, kai apribojo jo naftos pirkimą. Rusija yra pagrindinė naftos tiekėja Europai, o tada Europa susidurtų su labai didelėmis problemomis, nes naftos ir kitų energetinių žaliavų kainos išaugtų kone du kartus. Tai būtų šakos, ant kurios sėdi, pjovimas“, - komentavo jis.
Ekonomisto nuomone, vienintelė reali sankcija yra tam tikrų Rusijos valdžios atstovų sąskaitų užšaldymas, o JAV galėtų taikyti tam tikras sankcijas, bet neturi kam, nes beveik nieko neimportuoja iš Rusijos.
„ Europa yra gyvybiškai priklausoma nuo Rusijos, tai - faktas. Kilęs mini konfliktas tarp JAV ir Vokietijos tai simbolizuoja, kai JAV norėjo sustabdyti pasirengimą G8 Sočyje, o Vokietija tam nepritarė. Vokietijos ekonomika yra gyvybiškai priklausoma nuo dujų iš Rusijos. Vokietija supranta savo pažeidžiamumą ir priklausomybę, todėl visais būdais ieškos, kaip sušvelninti situaciją“, - teigė Ž. Mauricas.
Rusijai gerai, kad brangsta nafta
Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, ekonomistas Antanas Buračas taip pat yra įsitikinęs, kad Europa nesutiktų su ekonominėmis sankcijomis Rusijai.
Pirmadienį „The Wall Street journal“ pranešė, kad naftos barelio kaina nuo penktadienio padidėjo 2 doleriais iki 111 JAV dolerių (apie 280 Lt) už barelį. Rusija yra didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje.
„ Europos Sąjungos vadovai labai atsargiai, bet vis tik užsimena, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip blokuoti Rusijos ekonomiką. Tai pirmiausiai labai nuostolingai paveiktų Lietuvą, juk esami visiškai priklausomi nuo monopolinio tiekimo: dujų ir elektros“, - kalbėjo ekonomistas.
Jo nuomone, įvedus ekonomines sankcijas Rusijai, Lietuvoje nukentėtų mėsos ir pieno pramonė, taip pat statybinės bendrovės, kurios ten vykdo projektus.
Vadina sąmoninga Rusijos politika
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis yra įsitikinęs, kad nė viena pusė nėra suinteresuota konflikto eskalavimu.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad kartais šalys sąmoningai nuvertina savo valiutą.
„Valiutos nuvertėjimas turi dvigubą poveikį: ir teigiamą, ir neigiamą. Kaip ir dauguma makroekonominių procesų. Iš vienos pusės, nuvertėja žmonių santaupos, pradeda kilti kainos, investuotojai gali pradėti trauktis iš šalies, bet iš kitos pusės yra skatinama vietinė gamyba ir išstumiamas importas. Kai norima suaktyvinti vietinę gamybą, tada vyksta valiutos nuvertėjimas“, - komentavo jis.
R. Rudzkis mano, kad rublio nuvertėjimas yra sąmoninga Rusijos valdžios politika.
„Tai, ką matome su Rusijos rubliu, yra ne vien Ukrainos įvykiu pasekmė, šie įvykiai yra katalizatorius. Aš manau, kad tai yra sąmoninga Rusijos valdžios politika. Nuvertėjimas prasidėjo praėjusių metų kovo mėnesį, o iki šių metų kovo 1 d. nuvertėjimas buvo apie 18 proc. Tiesiog jis tęsiasi toliau, tik dabar paspartėjo. Visada finansų rinkos reaguoja į tokius politinius įvykius“, - sakė pašnekovas.
Ekonomisto nuomone, net ir stojus eksportui į Rusiją Lietuvos ekonomikai nebebūtų tokio stipraus poveikio kaip per 1998 m. krizę.
„Nors dabar daug eksportuojame į Rusiją, bet jos svoris užsienio prekybos balanse nebėra toks, koks buvo tuo metu. Dramatizuoti pernelyg nereikėtų, nes dauguma tarptautinių institucijų prognozuoja, kad šiemet Rusijos ekonomika augs pora procentų“, - kalbėjo jis.
DELFI primena, kad Europa yra atsidūrusi ant karo slenksčio. Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje ir perėmė Krymo kontrolę.
Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.
Pirmadienį situacija Kryme nepagerėjo, skelbiama apie Rusijos laivyno iškeltą ultimatumą Ukrainos pajėgoms. Rusijos Dūmoje užregistruotas įstatymo dėl Krymo aneksijos projektas.
Vakarai iki šiol nesusitaria dėl vieningo atsako Rusijai. Savo ruoštu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry įspėjo Rusiją apie sankcijas dėl jos karių įsiveržimo į Ukrainą, o tai gali reikšti vizų ribojimą, turto įšaldymą, sankcijas prekybai ir investicijoms bei boikotą Rusijos organizuojamam ekonominiam viršūnių susitikimui, kuris planuojamas šiemet birželį, rašo independent.ie.
