Anksčiau Rusijos Centrinis bankas pakėlė rublio svyravimo dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu ribas iškart 20 kapeikų. Vasario 28 dieną šios ribos siekė 35,4-42,4 rublio. Rusijos bankas vasarį šias ribas kėlė 17 kartų, anksčiau Centrinis bankas 13 kartų kėlė ribas 5 kapeikomis ir tris kartus – 10 kapeikų. Kėlimas vyksta jau 12 darbo dienų iš eilės. Per vasarį ribos pasislinko 1,15 rublio.
Kovo 3 dieną per pusę valandos Maskvos tarpbankinės valiutos biržos indeksas smuko beveik 7 procentais, vertybinių popierių biržos RTS – beveik 8 procentais. Kai kurių stambių bendrovių akcijų vertė krito iki 10 procentų. Labiausiai smuko „Mečel“ akcijos – daugiau nei 12 procentų, praneša „Interfax“.
Kovo 2 dieną daugelis bankų pardavė dolerį už 40 rublių. Kovo 2 dieną „Sberbank“ stipriai pakeitė grynųjų užsienio valiuta pardavimo ir pirkimo kursus. Dabar jis parduoda dolerį už 38,5 rublio. Kovo 1 dieną kursas buvo 36,9 rublio, tai yra, per parą jis pašoko 1,6 rublio.
Dar stipriau pakito Europos valiutos kursas. Kovo 1 dieną „Sberbank“ pardavė eurą už 50,7 rublio. Kovo 2 dieną eurą galima buvo nupirkti jau už 53,15 rublio (+2,45). „VTB 24“ siūlė dar prastesnį kursą – dolerį už 39,5 rublio, eurą – už 53,5 rublio.
Oficialūs valiutų kursai, kuriuos Rusijos bankas nustatė kovo 1 dienai, siekė 36,18 rublio už dolerį ir 49,58 rublio už eurą.
Šie reikšmingi pokyčiai valiutų rinkoje gali būti susijęs su Federacijos Tarybos sprendimu palaikyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino prašymą panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis sprendimas buvo priimtas šeštadienį, kovo 1 dieną.
Rublis krito, kapitalas bėga į užsienį
Jeigu situacija lyginant su sekmadieniu nepablogės, tai Rusijos akcijų rinka per dieną neteks 5-7 procento, o prekyba prasidės po 37,5-38 rublių už dolerį, prognozuoja bendrovės „Uralstrib“ analizės centro vadovas Aleksandras Golovcovas. Jis sako: „Jeigu prasidės šaudymas, tai kris ir akcijų, ir rublio kaina“.
Nepriklausomas investuotojas Michailas Zakas tvirtina, kad rinkų reakcija bus pakankamai stipri, nes Ukrainos krizė perėjo į užsienio politikos lygmenį, todėl tarptautiniams investuotojams atsiras pretekstas pradėti priverstinį Rusijos aktyvų pardavimą tiek Vakarų, tiek Rusijos rinkose.
„Na ką, ponai oligarchai ir įsiskolinę listinguojamų bendrovių savininkai, pasirengę maržų spekuliacijoms ryt?“ - socialiniame tinkle parašė pagrindinis „TKS bank“ savininkas Olegas Tinkovas.
Konflikto su Ukraina eskalavimą komentuoti sutikęs „Tretij Rim“ partneris Andrejus Movčanas teigia, jog į Ukrainos krizę panašūs kataklizmai stipriai veikia Vakarų investuotojus.
„Jeigu pas jus šalis dar vakar gyveno taikoje, o rytoj ruošiasi kariauti, tai sukelia stiprią neigiamą reakciją, - svarsto ekspertas. - Investuotojai yra pragmatiški ir supranta, kad bet koks karas – tai papildomos išlaidos ir infliacija“.
Televizijos kanalo „Dožd“ eteryje ekonomistas Sergejus Aleksašenka papasakojo, kaip į politinę krizę Ukrainoje reaguoja Rusijos ekonomika, ar verta laukti tolimesnio rublio kritimo ir sustiprėjusio kapitalo nutekėjimo į užsienį.
„Trumpalaikis poveikis visiškai akivaizdus: rytoj reikia laukti rublio smukimo valiutų rinkoje, vertybinių popierių biržos RTS, Maskvos tarpbankinės valiutos biržos indekso kritimo... Ilgalaikėje perspektyvoje, žinoma, su Rusija susijusios politinės rizikos stipriai išaugs, o Rusijos patrauklumas užsienio investuotojams pastebimai sumažės, - pareiškė S. Aleksašenka. - Suprantama, kad Rusijos kapitalas dar stipriau bėgs į užsienį, kad kapitalo nutekėjimas iš Rusijos bus didesnis, rublis artimiausiais mėnesiais pigs, greičiausiai, pakankamai greitai“.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos viceprezidentas Igoris Jurgensas „Business FM“ papasakojo apie galimus ekonominius Rusijos karinio buvimo Kryme padarinius: „Hipotetiškai, Vakarai gali taikyti koordinuotas sankcijas. Užsienio kredito įstaigos, dideli tarptautiniai bankiniai institutai, kurie egzistuoja Rusijoje, ir taip pinigus išvedinėjo iš šalies ir mažino kredito linijas“.
„Mūsų metalurgai, dujininkai, naftininkai, kurie ėmė kreditus eurais ir doleriais, jau pajautė maždaug 20 procentų kritimą. Dabar rizikuoja beveik visos stambios Rusijos bendrovės... Jeigu mes nerasime taikaus šio konflikto sprendimo, tai ekonominės sankcijos realaus įsiveržimo į Krymą atvejus bus sunkios“, - įsitikinęs I. Jurgensas.
Rublio kritimas didins maisto produktų kainas
Dėl rublio susilpnėjimo Ekonomikos plėtros ministerija planuoja padidinti infliacijos prognozę 0,3-0,5 procentinio punkto. Nuo vasario pradžios vartotojų kainos išaugo 0,7 procento, o nuo metų pradžios – 1,3 procento. Ekonomikos plėtros ministerija peržiūrės infliacijos prognozę 2014 metams 0,3-0,5 procentinio punkto. Priežastis – rublio susilpnėjimas.
Ekonominės plėtros ministerija atliko mažmeninių maisto produktų kainų patikrinimą ir užfiksavo kelių pozicijų augimą. Labiausiai pabrango daržovės, ypač bulvės, kurių kainos dėl vietinės produkcijos atsargų stygiaus auga nuo 2013 metų spalio, sausį pabrango dar 9,2 procento (per metus pabrango 42 procentais).
