Apie euro įvedimą antradienį diskutavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nariai. Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas pripažįsta, kad labiausiai euro įvedimo baiminasi smulkiausi prekybininkai.

„Didieji prekybos tinklai turi pakankamai išvystytas galingas informacines sistemas, kurios leidžia apskaityti kelias kainas. Tuo metu mažos parduotuvytės ne visos turi pakankamai galingas sistemas, kad galėtų tai daryti. Kai kurios turi pakankamai senus kasos aparatus, kurie gali dirbti viena valiuta. Taigi juos turės keisti, bet tai bus problema, kurią turės spręsti, - žurnalistams tvirtino jis. - Kiek įsivaizduoju, niekas smulkiesiems prekybininkams nekompensuos šių išlaidų“.

Tačiau ant vartotojų pečių šių išlaidų perkelti taip pat neketinama.

„Kaip gali padidinti (kainas – DELFI), kai yra žiauri konkurencija. Aš jau nekalbu apie miestelius ar rajonų centrus, bet ir kaimuose, jeigu bažnyčia stovi, yra keturios-penkios parduotuvės. Aš padidinsiu, bet kas pas mane ateis, jeigu kaimynas nepadidins. Tokios fobijos yra bereikalingos“, - dėstė jis.

Jis nesiėmė vertinti, kiek lėšų gali prireikti euro įvedimui.

„Tie, kurie yra pelningi, tai būtų jų pelno sąskaita. Tuo metu, tiems, kurie dirba nuostolingai ar bankrutuoja, nežinau, jiems bus didelė problema“, - kalbėjo R. Miliauskas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovas Feliksas Petrauskas DELFI taip pat yra sakęs, kad kaimo parduotuvės ir mažos kavinukės gali turėti daugiausiai problemų perskaičiuojant kainas prieš ir po euro įvedimo.

Žada kainų nedidinti

„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Peras Dahlas tvirtino, kad šis tinklas kainų didinti neketina.

„Mes šia galimybe nesinaudosime, kad padidintume kainas. Stengsimės būti kiek galima skaidresni ir kartu dirbsime su centriniu banku bei valdžios institucijomis. Aš nematyčiau jokio kainų didėjimo dėl to (euro įvedimo - DELFI)“, - žurnalistams sakė jis.

Kartu jis priminė, kad kainos gali didėti dėl pasaulinių tendencijų, todėl būtų neišmintinga dėl to kaltinti eurą.

Paklaustas apie didžiausias grėsmes, P. Dahlas sakė, kad tai susiję su praktiniais dalykais: vienu metu reikės pakeisti daug grynųjų pinigų, reikės daugiau apsaugos, mokant litais grąžą duoti eurais. Apsiprasti su tuo esą prireiks kelių savaičių.

Maxima LT“ vadovas Arūnas Zimnickas taip pat tvirtino, kad kainų didinti neplanuojama.

„Maxima“ parduotuvėse dėl valiutų keitimo kainos tikrai nekils. (...) Siekdami sklandžiai pereiti prie naujos valiutos, kad nei darbuotojai, nei klientai nepatirtų didesnių nepatogumų, esame numatę veiksmų planą. Mums svarbu užtikrinti skaidrias kainas ir tinkamai apie sąžiningą kainų perskaičiavimą informuoti klientus, parengti mūsų darbuotojus ir pritaikyti mūsų parduotuvėse esančią IT sistemų įrangą darbui su nauja valiuta“, - tvirtino jis.

Jis sakė dar negalįs įvardyti, kiek investicijų prireiks valiutų keitimui, tačiau jas esą planuojama prisiimti ant prekybos tinklo pečių.

Buitinės technikos prekybos įmonių „AG Group“ bei „Topo grupė“ įkūrėjas bei valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika taip pat sakė nematantis galimybių kainų didėjimui.

„Buitinės technikos ir elektronikos sektorius yra labai konkurencingas, o klientai yra labai jautrūs kainai. Kovojame dėl kiekvieno procento pabrangimo, šiame sektoriuje neįmanoma, kad kiltų kainos, nes yra didžiulė konkurencija“, - žurnalistams sakė jis.

Tinklo turimos sistemos esą užtikrins, kad nebūtų suklysta perskaičiuojant kainas.

Išleis 100 mln. Lt

„Galimybė įsivesti eurą yra daugiau nei akivaizdi", - prekybininkams sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tvirtindamas, kad reikia jam ruoštis visu pajėgumu.

Jis sakė, kad Latvijoje valiutų keitimo lūžis įvyko praėjus dešimčiai dienų nuo euro įvedimo – jau sausio 10 d. 85 proc. visų atsiskaitymų vyko eurais.

„Kitų metų sausį Lietuvoje tikimės kažko panašaus kaip ir Latvijoje“, - prekybininkams teigė jis.

Latvijos patirtis rodo, kad po euro įvedimo daugiau nei 90 proc. kainų nesikeitė, 4,52 proc. - didėjo, o mažiau nei 4 proc. - mažėjo.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad lito pakeitimas į eurus per dvejus metus atsieis apie 100 mln. Lt.

Pasak banko valdybos pirmininko, daug lėšų pareikalaus fizinis pinigų transportavimas, vertinama, kad naujoji valiuta, kuri bus paleista į apyvartą, svers tiek, kiek keli šimtai afrikinių dramblių.

Pasak V. Vasiliausko, planuoja apmokyti 650 kasininkų, kurie vėliau taps mokytojais savo kolegoms.

Perspėjo, kur daugiausiai bėdų

Prekybininkams kalbėjęs Feliksas Petrauskas tvirtino, kad kitose šalyse daugiausiai pažeidimų buvo nustatyta smulkaus verslo įmonėse: kavinėse, kirpyklose ir automobilių servisuose.

„Jeigu kirpimas kainavo 9 Lt, po euro įvedimo jis gali kainuoti 10 eurų", - pavyzdį pateikė jis. 

Vartotojus ginančios institucijos vadovas perspėjo prekybininkus, kad už nesąžiningą komercinę veiklą gresia baudos.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesąžiningiems pardavėjams galės skirti įspėjimą arba 100-400 Lt baudas.

Jeigu bus nustatyti piktybiniai pažeidimai, tuomet VVTAT už nesąžiningą komercinę veiklą gali skirti įspėjimą arba baudą nuo vieno iki trisdešimties tūkstančių litų, jei ši bauda neviršija 3 proc. įmonės metinių pajamų, o sunkinančiomis aplinkybėmis – iki 120 tūkst. Lt baudą, tačiau ne didesnę nei 6 proc. įmonės metinės apyvartos.

Statistikos departamentas planuoja skelbti 100 pagrindinių produktų krepšelio kainų pokyčius.

Verslininkams taip pat bus siūloma savanoriškai pasirašyti sąžiningo kainų perskaičiavimo memorandumą, kuriame bus įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu didinant kainas.

DELFI primena, kad Lietuvos bankas skaičiuoja, jog euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2-0,3 proc.

Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Pirmuosius signalus Lietuva gaus birželio pradžioje, kai Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks Lietuvos konvergencijos programos vertinimą. Ten ir bus atsakyta į klausimą, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus. Liepą ES Vadovų Taryba turėtų priimti galutinį sprendimą ir paskelbti neatšaukiamą litų į eurus keitimo kursą. Prognozuojama, kad jis liks toks pat, koks yra šiuo metu – 3,4528 Lt už vieną eurą.

Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (438)