Nors biudžeto planavimas leidžia sukaupti santaupų, padeda atsispirti pagundoms pirkti nereikalingus daiktus, laiku apmokėti sąskaitas, vis dėlto jis ne visada apsaugo nuo nereikalingų išlaidų, atima džiaugsmą leisti pinigus neplanuotiems dalykams. Pasitelkusi SEB banko paslaugos „Finansų planuotojas“ duomenis, šeimų finansų ekspertė Julita Varanauskienė bandė išsiaiškinti, kuo skiriasi išlaidas planuojantys ir neplanuojantys gyventojai bei įspėjo apie poreikį planuoti išlaidas prieš įvedant eurą.

Pasak analitikės, internetinėje erdvėje savo biudžetus aktyviau planuoja jaunesni žmonės. SEB banko duomenimis tarp „Finansų planuotojo“ naudotojų - 40,9 proc. 30-39 m. klientų, 26-29 m. - 21,4 proc., 40-49 m. - 16,1 proc., 18-25 m. - 13,3 proc. Žinoma, nepamirštama prielaida, kad vyresnio amžiaus žmonės gali naudotis ir kitomis išlaidų planavimo priemonėmis (kompiuterio skaičiuoklė, išlaidų žurnalas, kasos kvitų rinkimas ir pan.)

J. Varanauskienė pabrėžia, kad išlaidų kontrolė aktualesnė tampa sukūrus šeimą, kai buities kūrimo ir šeimos išlaikymo išlaidos yra didžiausios.

Taip pat biudžeto planavimas labiau pastebimas tarp didesnes pajamas gaunančių asmenų. 18-39 m. grupėje tarp „Finansų planuotojo“ naudotojų - 65 proc. 1,5 tūkst. Lt ir didesnes pajamas gaunančių klientų.

„Atidžiau kontroliuoti išlaidas skatina ir prisiimti įsipareigojimai“, - pastebėjo ekonomistė. Toje pačioje amžiaus grupėje tarp planuojančių išlaidas 25 proc. klientų yra tų, kurie turi didesnius nei 5 tūkst. Lt finansinius įsipareigojimus. Tarp nesinaudojančių planavimo sistema tokių yra 8 proc.

Analitikė taip pat skaičiuoja, kad kontroliuojantys savo išlaidas asmenys dažniau taupo. Tarp naudojančių finansų planavimo programą 29 proc. turi didesnį nei 5 tūkst. Lt indėlį, tuo metu tarp neplanuojančių tokių yra – 12 proc.

Kaip pastebi ekspertė, viena iš didžiausių finansų valdymo klaidų – vienu metu turėti ir santaupų, ir naudoti skolintas lėšas vartojimo reikmėms. Tokiu būdu žmonės išleidžia daugiau pinigų nei turėtų, nes paskolų palūkanos paprastai yra didesnės už indėlių palūkanas. Toks elgesys yra racionalus tik tuo atveju, jei kaupiamos lėšos didesniam pirkiniui, o nauja vartojimo paskola būtų brangesnė nei jau turima.

Norintiems efektyviai planuoti finansus analitikė pataria griežtai planuoti būtinąsias išlaidas (mokesčius, paskolų įmokas, vaikų ugdymo išlaidas ir pan.). Taip pat rekomenduojama į būtinųjų išlaidų sąrašą įtraukti santaupoms kaupiamą sumą, nes šie pinigai bus atsparesni išlaidoms. Vis dėlto siūloma planuojant ir kontroliuojant išlaidas būti pakankamai lankstiems. Nereikėtų pulti pirkti nereikalingų daiktų, bet ir nesistengti bet kokiu atveju išlaikyti planą. Atkreipiamas dėmesys ir į atidesnį taupymo ir skolinimosi derinimą.

„Euro įvedimas turėtų būti papildoma paskata planuoti savo išlaidas. Valiutos skaitinė vertė turi įtaką vertinant kainą ir priimat sprendimą pirkti arba ne. Pavyzdžiui, 87 eurai atrodo mažiau nei 270 Lt. Čia prieinama prie pinigų iliuzijos pavojaus – prekės pradeda atrodyti pigesnės nei yra iš tikrųjų“, - įspėjo ekonomistė.

J. Varanauskienė vardijo, kad pinigų iliuzijos poveikį dar labiau pastiprina konvertavimo skaičiavimo sudėtingumas, ankstesnės patirties naudojant valiutą trūkumas, laiko trūkumas, nesvarbūs ir nebrangūs pirkiniai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (243)