Dažniausiai žmonės pinigus išleidžia gėlėms, saldainiams ir alkoholiui: „Patys prekybininkai sako, kad prekyba vyksta tik tą pačią dieną.Tad ir šeimų biudžeto planavime tai neatsispindi.”
Kiečiasi tradicijos, keičiasi švenčių paminėjimo būdas. Pasak O. Bložienės, vasario 14-osios minėjimas yra daugiau paviršutiniškas, atsispindi per banalius pirkinius, išpuoštus širdelėmis ir t.t.
„Tai Vasario 16-oji visąlaik būdavo tokia rimta šventė, kada žmonės susikaupdavo, galbūt kažkokiuose minėjimuose dalyvaudavo, žiūrėdavo tuos paminėjimus ir rimtas kalbas per televiziją, tačiau pastaraisiais metais keičiasi tos tradicijos ir visgi keičiasi pats paminėjimo būdas”, - „Žinių radijo” laidoje „Ryto espresso” vylėsi O. Bložienė.
„Kalbant apie abiejų švenčių išlaidas, tai, manau, kad vasario 14-ają jos yra spontaniškos ir nedidelės, o Vasario 16-ąją yra apsiribojima paminėjimais ir tikrai Lietuvos atributikos pardavimai nėra tokie gausūs, kad žmonės planuotųsi papildomas išlaidas. Bet Vasario 16-oji keičia savo veidą, norima, kad tai būtų ir šeimos šventė, šeimos pietūs kartu tam, kad žmonės prisimintų įvykius, pakalbėtų apie juos. Finansiškai tai yra nedidelės išlaidos. Tai daugiau yra dėmesio šventė”, - teigė specialistė.
O. Bložienės tikinimu, vasario 14-oji daugiau susijusi su jaunimu, kurie yra nesusituokę ar ką tik pradėję bendrauti. Specialistė neneigė, kad ir pati aplinka skatina žmones kažką vienas kitam nupirkti.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
