– Premjere, neseniai grįžote iš Sočio, kur buvote susitikęs ne tik su Rusijos premjeru, bet ir „Gazprom“ vadovais. Ką jie Jums pasiūlė?
– Turėjau progą pabendrauti su daugelio šalių lyderiais. O susitikimas su „Gazprom“ vadovais buvo suplanuotas anksčiau, jie mane kvietė atvykti į Sankt Peterburgą, aš tuomet negalėjau ir pasiūliau susitikti Sočyje. Taip ir įvyko. Šis susitikimas nebuvo lengvas, nes jame dalyvavo beveik visa „Gazprom“ vadovybė. Turiu pripažinti, kad pagaliau įvyko lūžis ir vėl imta kalbėtis. Mano manymu, pertrauka buvo per ilga.
– Iki šio vykusį procesą vargu ar galima vadinti derybomis. Buvo viso labo pasikeitimai pozicijomis, siūlymais, kurie netenkino nei vienos, nei kitos pusės. Suprantu, kad dabar gavote svarstytiną pasiūlymą?
– Gavome kelis pasiūlymus. Kalbėjomės apie dujų kainą, apie dujų tranzitą į Kaliningrado sritį, nes sutartis baigiasi kitąmet. Kalbėjome ir apie bendrovės „Amber Grid“ akcijų dalį, priklausančią „Gazprom“. Jie sutiko su trečiuoju energetikos paketu, kuris reiškia gamybos ir transportavimo atskyrimą. Kadangi gamyba ir transportavimas negali būti vieno savininko rankose, šią funkciją atlieka „Ambergrid“. Labai ilgai kalbėjome apie galimą susitarimą dėl naujos dujų kainos, apie formulės taikymą, kiek laiko ji galiotų ir kada dujų kaina būtų perskaičiuojama iš naujo. Daug klausimų paliesta, susitikimas buvo ilgokas.
– Ar teisingai supratau, kad Jums pasiūlė atsiimti ieškinį iš Stokholmo arbitražo mainais už geresnę dujų kainą?
– Negalėčiau taip sakyti. Jei kalbame apie arbitražą ir Europos Komisiją, kur nagrinėjama byla dėl galimai pažeistų konkurencijos principų, tai galima būtų diskutuoti nebent apie sutarties pasirašymą. Tačiau tada turėtų būti pritaikytas tam tikras modelis, nuolaida dujoms, kad būtų atlyginta patirta žala. Ji Lietuvai turi būti kažkaip atlyginta, bet apie detales nenorėčiau kalbėti.
– Ar Jums buvo pasiūlyta per 20 procentų nuolaida dujoms?
– Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.
– Manote, kad šį kartą susitarsite?
– Taip, jeigu gavę „Gazprom“ pasiūlymus raštu nerasime juose netikėtumų. Kol kas kalbame apie pasiūlymus žodžiu, manau, turėtume susitarti. Didžiųjų šalių vadovai įvairiuose susitikimuose ne kartą yra klausę: kodėl jūs su tokia retorika kalbate apie Rusiją, ar jūs norite Rusiją pakeisti? Būdavau labai nustebęs. O kalbant apie susitarimą su „Gazprom“ ir naują dujų kainą, mes turime įvertinti, kokią įtaką tai padarys makroekonominei aplinkai, visai energetikai – elektros, šilumos gamybai. Kol kas negalima pasakyti, kad mums tie pasiūlymai priimtini ir rytoj jau galime pasirašyti susitarimą. Ne, reikia įvertinti visas sąlygas, gautas raštu. Tačiau kalbantis su „Gazprom“ vadovais buvo pabrėžta: arba pagaliau susitariame ir siekiame rezultatų, arba pripažįstame, kad susitikinėti nėra prasmės.
– Gal jau susitarėte Sočyje?
– Ne. Mes aiškiai pasakėme, kad laukiame pasiūlymų raštu. Jie užsiminė, kad juos jau turi, bet mes pareiškėme, kad aplinka nėra tinkama. Tai nebuvo oficialios derybos.
– Pone Butkevičiau, anksčiau būta daug kritikos ir iš tuometinės opozicijos, kurioje ir Jūs buvote, dėl agresyvios laikysenos „Gazprom“ atžvilgiu, dėl iškeltų bylų, skundų Europos Komisijai. Suprantu, kad galbūt visuomenė netrukus raškys to agresyvumo vaisius?
– Nesutinku su tokiu vertinimu. Buvo padaryta klaida, kad valstybė kreipėsi į arbitražą. Tai turėjo padaryti bendrovė „Lietuvos dujos“ ir klausimas būtų išspręstas greičiau. Dabar valstybė prarado daug pinigų ir niekas negali pasakyti, ar mes laimėsime. Žmonėms tai kainavo didelius pinigus mokant už šilumą, nukentėjo ir verslas, nes lyginant su kitomis šalimis jis buvo blogesnėse sąlygose. Vertinant ekonominiu požiūriu, reikia stengtis kaip įmanoma greičiau išspręsti šiuos klausimus. O dabar niekas negali garantuoti, kad teisininkų suskaičiuota žala, siekianti 4 milijardus litų, bus atlyginta.
– Ar teisingai suprantu esmę: Lietuva svarsto taikos sutartį su „Gazprom“ mainais į geresnę dujų kainą, kuri, mūsų šaltinių teigimu, būtų per 20 procentų mažesnė negu dabar?
– Buvo svarstomi įvairūs variantai, tačiau nebuvo bendros nuomonės, kad turėtų būti pasirašyta taikos sutartis arba pripažinta Lietuvai padaryta žala. Mes suprantame, kad arbitražas buvo viena priemonių, turėjusių poveikį. Manau, dėl to ir atsirado pasiūlymai. Tačiau žvelgiant į perspektyvą, kalbėdami apie dujų kainą mes tą žalą irgi turime mintyje ir skaičiuojame.
– Andrius Kubilius sako, kad „Gazprom“ nuolaida, padaryta atsižvelgiant į Lietuvai padarytą žalą, turėtų būti ne mažesnė nei 40 procentų. Ar tai realu?
– Mes su „Gazprom“ kalbėjomės ir apie didesnius skaičius.
– Apie dar didesnes nuolaidas?
– Taip, tai yra vienas iš siūlymų. Tačiau kol kas nenoriu atskleisti visų kortų. Dar bus derybos.
– Pone Butkevičiau, kita tema. Artėja Prezidento rinkimai ir Jūsų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas sako, kad Jūs nutarėte nesipykti su Dalia Grybauskaite. Dėl to iki antrojo turo aktyviai neremsite Zigmanto Balčyčio. Tai tiesa?
– Buvau nustebęs, kai perskaičiau šį pareiškimą, tuo metu buvau išvykęs. Kalbėjausi su juo asmeniškai ir paprašiau, kad su neteisinga informacija nebūtų skleidžiama. Nenoriu apie tai daug kalbėti, mes susitarėme, kad to daugiau nebus. Galiu patvirtinti, kad aš remiu ir remsiu Z. Balčytį, tikiuosi, kad jis dalyvaus antrajame ture, linkiu jam sėkmės. Kiek galėsiu, tiek jam padėsiu.
– O kaip Jūs vertinate Rolando Pakso veržimąsi pro uždarytas duris į Prezidento rinkimus?
– Apgailestauju, kad Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, manau, demokratinėje šalyje nereikėtų taikyti suvaržymų nė vienam politikui ar eiliniam žmogui. Būtų geriausia, kad Seimas būtų pataisą priėmęs. Tačiau dabar reikėtų susitaikyti, kad taip nebuvo padaryta. Ir tas veržimasis pro langą ar uždarytas duris yra sudėtingas, keliantis nereikalingų diskusijų. Mano manymu, partija „Tvarka ir teisingumas“ turi ne vieną lyderį, kuris galėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose. O sprendimas kelti kandidatu R. Paksą prasilenkia su konstitucine teise.
– Pone Butkevičiau, esate minėjęs, kad ketinate susitikti su Lenkijos premjeru, tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras viešai Jums patarė pirmiausiai išspręsti bet vieną probleminį klausimą, kurio nesugebama išspręsti jau 20 metų, ir tik tada susitikinėti. Kaip tai vertinate?
– Lenkijos premjero žodinį kvietimą susitikti gavau praėjusį pirmadienį, kai buvome susitikę Taline. Todėl viešai ir pasakiau, kad kvietimą turiu. Nesuprantu, kodėl Lenkijos užsienio reikalų ministras daro tokius pareiškimus.
– Gal ministras neinformuotas apie Lenkijos premjero ketinimus ir kvietimus? Kaip visa tai suprasti?
– Reikėtų jų pačių paklausti, tačiau manau, kad Lenkijos premjeras neprivalo apie visus pokalbius informuoti užsienio reikalų ministrą.
– Jūs nurodėte ministrui Jaroslavui Neverovičiui atleisti energetikos viceministrę, kuri išgarsėjo ne tik pareiškimais, bet ir tuo, kad ant savo namo paliko tik lenkišką gatvės užrašą. Tačiau ministras Jūsų neklauso ir viceministrės Renatos Cytackos neatleidžia. Ką darysite?
– Manau, ministras toliau vertina šią situaciją. Jis puikiai supranta savo įgaliojimus. Manau, kad viceministrės veiksmai prasilenkia su politine morale. Lietuviško gatvės pavadinimo nuėmimas nuo namo akivaizdžiai provokuoja konfliktą. Manau, ministras turi įvertinti jos poelgį.
– Manote, kad viceministrė bus atleista ar galima tikėtis ir rimtesnių sprendimų? Kalbu apie patį ministrą ir Lenkų rinkimų akciją.
– Kol kas šio klausimo nesvarstome.
– Tačiau vis dažniau ir vis garsiau pasigirsta raginimų atsisakyti Lenkų rinkimų akcijos valdančiojoje koalicijoje. Ką apie tai manote?
– Kitą savaitę susitiksiu su tautinių bendrijų atstovais, su inteligentijos atstovais, kurie parašė kreipimąsi. Nereaguoti į tai negalima, manau, bus nubrėžtos elgesio normos ir taisyklės. Pirmadienį partijos prezidiumo posėdyje mes šį klausimą svarstėme, esame sutarę, kad ir Seimo frakcijose turi vykti pokalbiai ir išsiaiškinta, ko iš tikrųjų koalicijos partneriai siekia – ar sukelti įtampą prieš Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, ar esama kitų tikslų. Norisi pagaliau išgirsti, ko jie iš tiesų siekia.
– Jūs pats atsakėte į klausimą. Lenkų rinkimų akcijai reikia mobilizuoti rinkėjus, reikia konflikto, nes kitaip jie rizikuoja netekti mandato Europos Parlamente.
– Tačiau tai nesolidu. Manau, rinkėjų pasitikėjimą galima pelnyti elgiantis ir kitaip: sprendžiant žmonių problemas, elgiantis išmintingai. O keliant emocijas, politinį kapitalą galima sukaupti tik trumpam.
– Esate nusivylęs lenkų dalyvavimu koalicijoje?
– Koalicijoje mes sutariame ir dėl įstatymų priėmimo, ir kitais klausimais. Balsuojama vieningai ir įtampos nesijaučia. Įtampa yra kurstoma tam tikrais tam tikrų politikų pareiškimais.
