Kalbant formaliai, bet koks draudimas – tai tiesiog būdas sumažinti neigiamą finansinių nuostolių (netekimų) įtaką įvykus vienam ar kitam įvykiui tiek pačiam asmeniui, tiek ir kitiems visuomenės nariams. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos draudimo rinkoje įvyko išties nemažai pokyčių. Ne gyvybės draudimo srityje įsigaliojo vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ir draudimo suma nuo 20 000 Lt turto ir asmens žaloms padidėjo iki 2,5 mln. eurų turto ir 5 mln. eurų asmens žaloms. Taip pat pasikeitė draudimo produktai. Prieš 10 metų išvis nedaug kas suprato, kas tai yra pagalba kelyje, asmens civilinė atsakomybė. Atsirado tokia naujovė, kaip visų rizikų draudimas, kurio esmė yra drausti nuo visų įmanomų rizikų, išskyrus tiksliai apibrėžtus nedraudžiamuosius įvykius. Taip pat daug kas persikėlė į elektroninę erdvę. Sutartis sudaryti galima internetu, sutarties sudarymo procesas yra paprastesnis ir greitesnis.
Gyvybės draudimo srityje per dešimt metų išpopuliarėjo investicinis gyvybės draudimas, pagausėjo investicinių fondų pasiūla, atsirado II pensijų pakopos anuitetų paslaugos, plėtojamos su kredito institucijomis susijusios gyvybės bei papildomų draudimų (kritinių ligų, darbingumo netekimo, draudimo nelaimingų atsitikimų atveju), sveikatos draudimo paslaugos.
Ir vis dėlto – mūsų visuomenėje dar yra gajų mitų, susijusių su draudimu. Vienas pagrindinių – tai labai brangu. O juk žmonės dažnai net nepasiteirauja draudimo kainos ir įsivaizduoja, kad gyvenamąjį namą apdrausti kainuoja tūkstančius. Nors iš tikrųjų gyvenamojo namo vidutinė mėnesinė draudimo įmoka tėra apie 25 litų. Taip pat dažnai draudimo nauda vertinama teigiamai tuomet, kai gaunama daugiau išmokų, nei sumokama įmokų. Bet jeigu per metus neįvyko jokia nelaimė, nebuvo bėdų ir apdraustajam neteko nukentėti bei nuostolius kompensuoti padedant draudimo įmonei, viskas buvo labai gerai. Svarbiausia, kad draudimo periodu apdraustasis žinojo, jog neliks prie suskilusios geldos, nes žalos atveju nepatirs finansinių nuostolių.
Gyvybės draudimo poreikį lemia vertybės
Draudimo paslaugų plėtra šalyje atspindi visuomenės brandą bei siekį valdyti situaciją, vengiant netikėtumų ir ypač – nepalankiųjų situacijų. Šią pamoką jau išmoko Vakarų Europos ir ypač JAV gyventojai. Lietuvoje gyvybės draudimas, remiantis praėjusių metų lapkričio mėnesio duomenimis, sudaro 30 proc., ne gyvybės - 70 proc. rinkos. O, pavyzdžiui, Vokietijoje gyvybės ir ne gyvybės draudimo santykis yra atitinkamai 48 ir 52 proc. Ir nors šioje šalyje gyvybės draudimo dalis po truputį mažėja, bet įmokų lygis išlieka panašus. Ženkliai auga pensinių draudimų dalis, mažėja kaupiamojo draudimo dalis. Tokia tendencija paaiškinama didėjančiu poreikiu užsitikrinti pajamas vyresniame amžiuje, įskaitant ir valstybės remiamą kaupimą per pajamų apmokestinimą. Taip pat verta pažymėti, kad Vokietijoje istoriškai populiaresni garantuotų palūkanų normų produktai, o ne investiciniai draudimai.
Džiugu, kad Lietuvoje gyventojų sąmoningumas dėl gyvybės draudimo, nors ir nežymiai, bet auga, nes tai vertinama kaip puiki galimybė kaupti. Tačiau atotrūkis vis dar jaučiamas. Lietuvos gyventojas dažniau nei vakarietis mano, kad jo pragyvenimu senatvėje, ištikus nelaimei ar sunkiai susirgus turi pasirūpinti valstybė, valdžia. Tuo tarpu Vakarų Europoje gyvybės draudimas yra suprantamas būtent daugiau kaip taupymo įrankis. Vakarietis žino: niekas jo pensija nepasirūpins, todėl ateitis priklauso tik nuo jo paties sprendimų ir elgesio.
Kiekvienos visuomenės ir atskiro jos nario poreikiai formuojasi remiantis į pagrindines vertybes. Skirtingose šalyse gyvybės draudimo istorijai reikšmingos įtakos turėjo požiūris į asmenį bei asmens atsakomybė prieš kitus visuomenės narius, taip pat į konkretaus žmogaus indėlį kuriant atitinkamos visuomenės grupės – dažniausiai šeimos – gerbūvį. Didelį vaidmenį šioje srityje vaidina visuomenės švietimas. Štai ir Lietuvoje gyvybės draudimo paslaugų poreikio padidėjimą pradėjome jausti tuomet, kai žmonės ėmė aktyviau domėtis pensijų sistemos, sveikatos apsaugos, mokesčių reformomis, kai išsiplėtė kreditavimo rinka.
Taigi, reziumuojant, pagrindinis gyvybės draudimo variklis – vertybės. Taip pat labai reikšmingos yra valstybėse įgyvendinamos skatinimo priemonės draudimui: mokesčių lengvatos, kitos paskatos rūpintis savimi, savo šeima, jausti atsakomybę prieš atitinkamo asmens išlaikomus artimuosius.
Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai, priimdami sprendimus, pavyzdžiui, ar jie norėtų pensijų kaupime dalyvauti ir investuodami savo asmenines lėšas, turėjo galimybę šį klausimą apmąstyti platesniame kontekste: kokias pajamas pagal šiuo metu esamas sąlygas tikėtina jie turės senatvėje, kokių pajamų jiems reikėtų, kad patenkintų pagrindinius poreikius, kokie galimi pajamų kaupimo būdai, kokie galimi išmokas senatvėje užtikrinantys instrumentai, kokia ir nuo ko priklauso jų kaina ir pan. Džiugina, kad lietuviai vis labiau tuo domisi, gilinasi, analizuoja savo poreikius ir prisiima atsakomybę savo bei artimųjų atžvilgiu.
Prognozės – optimistinės
Formuojasi nauji poreikiai – gyvybės draudimas labiau atliepia klientų poreikius tiek kaupimo, tiek finansinės apsaugos atveju. Prognozuojame, jog artimiausiu metu didės papildomų paslaugų prieinamumas asmenims, apsidraudusiems su sveikata ir gyvybe susijusioms paslaugoms, mažės smulkių ir nelabai reikšmingų išmokų išmokėjimas tiesiogiai apdraustiesiems arba naudos gavėjams – draudimo bendrovės savo klientams dažniau pasiūlys konkrečias paslaugas: gydymo, reabilitacijos, sveikatos stiprinimo ir panašiai.
Kokios pagrindinės tendencijos? Remiantis „Ergo” prognozėmis, dėl gerėjančios ekonominės situacijos draudimo apimtys išlaikys augimą. Augs produktų, susijusių su lėšų kaupimu pensinio laikotarpio išlaidoms finansuoti, paklausa. Taip pat vis dažniau sulaukiama klausimų dėl galimybės apsidrausti nuo žmogaus gyvenimą iš esmės keičiančių scenarijų: susirgus sunkia liga, reikšmingai netekus darbingumo, dėl sveikatos praradus galimybę užsiimti profesine veikla. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidurs draudimo rinka ateityje, bus pelningumas. Draudimo įmonės klientams sieks pasiūlyti naujus spendimus, o savo pelningumą didins mažindamos vidinius kaštus. Šioje perspektyvoje sėkmingos bus tos įmonės, kurių procesai bus efektyviausi ir kurios sugebės priimti novatoriškus sprendimus tiek plėtojant verslo modelį, tiek produktus. Didelius pokyčius draudimo įmonių veikloje ir priežiūroje lems Mokumas II įsigaliojimas, nustatantis rizikos vertinimu pagrįstus draudimo įmonių valdymo bei kapitalo pakankamumo reikalavimus. Du faktoriai ateityje taps itin reikšmingais: efektyvumo didinimas naudojant modernias informacines technologijas bei internetinės erdvės išnaudojimas.
Kokių naujovių draudimo srityje galima tikėtis artimiausioje ateityje? Draudikai stebi kylančius poreikius ir stengiasi kaip įmanoma greičiau bei efektyviau juos patenkinti. Naujų poreikių kontūrai jau ima ryškėti užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, kai kuriose Europos šalyse automobilį galima nuomotis panašiai kaip oranžinį dviratį Vilniuje – paimi centre, pavažinėji ir palieki kitoje vietoje. Tokios paslaugos teikėjams reikėjo nestandartinio transporto priemonių kasko ar vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Ir jis buvo pasiūlytas. Vakaruose ypač populiarus yra teisinių paslaugų draudimas, Lietuvoje jaučiamas privataus sveikatos draudimo poreikis, todėl toks produktas kuriamas ir tobulinamas.
Neabejoju, kad artimiausioje ateityje rinkoje pasirodys vis daugiau nestandartinių, inovatyvių draudimo sprendimų. Taip pat esu įsitikinęs, kad keisis visuomenės narių vertybės, jos stiprės, o tai darys įtaką ir gyvybės draudimo plėtrai Lietuvoje.