Didžiausia opozicinė Seimo frakcija planus, kad Lietuva vėl prašys Europos Sąjungos pinigų tvorai Baltarusijos pasienyje statyti, vadina pavėluotais.

„Dabar, kai jau Lietuvoje pilna apsirgusių šernų, nutarsime tvorą statyti? Kad negrįžtų atgal į Baltarusiją? Tai čia Baltarusiją apsaugosime?“ – klausė Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.

Esą Vyriausybė turėjo kiečiau derėtis su Europos valdininkais dėl tvoros statybų finansavimo ir taip stabdyti pagrindinių užkrato platintojų – šernų migraciją. Esą reikiamų milijonų Ministrų Kabinetas galėjo ieškoti ir vidaus rezervuose.

„Vyriausybės svarstymai ir abejonės, nepritariant tokiam sprendimui, palieka didelių klausimų, kodėl nebuvo ryžtingai apsispręsta jau nuo pernai pavasario surasti tuos 15 mln. Lt ar kiek tai būtų kainavę, kad Lietuva būtų išvengusi dešimčių milijardų litų nuostolio“, – kalbėjo A. Kubilius.

„Vis tiek ne vėlu statyti. [Šernų] judėjimas yra nuolatinis ir mes negauname informacijos apie situaciją kaimyninėje valstybėje. Pavyzdžiui, mūsų žmonės jau trejus metus matydavo laužus, gyvūnų naikinimą, bet oficialios informacijos mes niekada neturėjome. Tai yra kelerių metų problema, ir tai bus [prevencija] prieš kitas ligas – Rusijoje yra snukio liga. Problemų yra ir tvora tikrai padėtų“, – tvirtina Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Beveik pusę kiaulienos Lietuva eksportuoja į Rusiją, tačiau net jei pavyktų suvaldyti epidemijos plitimą, Rusija eksporto draudimą taikys dar mažiausiai trejus metus.

Kritikos kolegoms Lietuvoje negaili ir Rusijos veterinarijos tarnyba. Jos vadovas neatmeta, kad afrikinis kiaulių maras mūsų šalyje buvo jau pernai lapkritį. Esą dėl prasto veterinarų darbo kiaulėms pavojingas užkratas aptiktas tik sausį.

„Kritimas padidėjo gruodį, ir mes viską darėme kaip esant marui. Buvo šiltas klimatas ir tie kritę šernai buvo rasti balose, kur įeiti žmogui sudėtinga“, – teigė J. Milius.

Lietuva artimiausiomis savaitėmis Europos Komisijos dar kartą prašys finansinės paramos. Iš viso 70 mln. litų, pusė šios sumos būtų skiriama tvoros statyboms. Taip pat pasienyje norima įrengti stacionarų sieną kertančių mašinų dezinfekcijos angarą, statyti specialias kritusių gyvūnų deginimo krosnis, plėsti veterinarijos laboratorijas.

„Reikia suprasti, kad yra tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Net logistikos nuostoliai atsiranda dėl apribojimų, tai pavesta suskaičiuoti ir mes iki vasario 15 d. pateiksim Europos Komisijai skaičius, kiek galėtų siekti nuostoliai pasireiškus šiai ligai. Mano prašymu šis klausimas įtrauktas į Europos žemės ūkio ministrų tarybą“, – sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Lietuvoje dėl kiaulių maro penkiuose rajonuose įvesta ekstremali padėtis. Čia bus siekiama sumedžioti visus šernus, kitur – iki 90 proc. populiacijos. Vyriausybė žada dar šią savaitę apsispręsti, ar mokėti už nušautą šerną po 250 litų.