Taip ir mes – neketiname kalbinti žmonių, kurie yra visiški verslo ar savo amato pradinukai, nors tokių užklausų gauname nemažai. Šiame išsamiame straipsnyje supažindinsime Jus su “Wide Wings” komanda įvairiais kampais: koks produkto (filmuko) kūrimo procesas, kokiomis nuostatomis renkasi naujus darbuotojus, netgi kaip kartu leidžia laisvalaikį. Atsipalaiduokite, ir pradedam!

Veiklos užuomazgos – Tauragėje

Vieno iš įmonės įkūrėjo, Gedimino Tamulyno, iniciatyva 2007-iais metais buvo įkurtas Tauragės jaunimui skirtas laikraščio priedas “Laisvas plotas”, taip pat turėjęs ir savo internetinę svetainę. Subūręs patikimą žurnalistų komandą bei pats puikiai išmanęs fotografiją, pradžioje turinio pakako. Vėliau nuspręsta publikuoti ir vaizdo medžiagą, tad į pagalbą pasikvietė video kūrėją Raimondą Kavaliauską.

Tarp dviejų vaikinų atsiradę bendri interesai netrukus peraugo į ilgalaikę draugystę. “Ėmėm fotografuoti gimtadienius, filmuoti vestuves, kol netrukus atsirado “kiečiausias” mūsų klientas – “Vilkyškių pieninė”. Filmavome visą jų sūrio gamybos procesą – pradedant pieno atvežimu ir baigiant brandinimu bei galutinio produkto pristatymu”, – teigia operatorius montuotojas, R. Kavaliauskas.

Žiūrėdami atgal Raimondas su Gediminu svarsto, jog tai buvo nuolatinio eksperimentavimo metai, nes jokio žinių pamato jie neturėjo. “Mums niekas nepasakė, kaip turime dirbti, nei vienas iš mūsų nebuvome dirbę kokioje reklamos agentūroje ar pan.”, – teigia G. Tamulynas. Nepaisant to, savamoksliai nesustojo bei toliau užsiėmė kūrybine veikla ir net ėmė organizuoti tam tikrus meno projektus, kuriais realizuodavo save, pristatydavo darbus visuomenei.

Galiausiai, apie 2010-uosius metus Gediminas tarė Raimondui: “Labai įdomiai leidžiam laiką “Laisvame plote” bei kituose projektuose. Kodėl negalime to daryti visą gyvenimą?” Tuomet ir prasidėjo tikrojo – verslininkiško – požiūrio formavimas ir nuspręsta žengti į platesnį segmentą. Tik jau Lietuvos sostinėje – Vilniuje.

Orientuojasi į “startupus” ir pramonės įmones

“Žinojom, kur norim patekti. Jeigu pačioje pradžioje mūsų veikla buvo orientuota labiau į “verslas-vartotojui” (B2C) segmentą, tai norėjome pereiti prie “verslas-verslui” (B2B). Pagrindinis to motyvas yra kiekvieno iš mūsų asmeninis tobulėjimas bei papildomi iššūkiai”, – be užuolankų kalba G. Tamulynas ir čia pat pasakoja apie pirmąjį pasirodymą televizijos ekrane.

“Atsirado vienas klientas iš farmacijos rinkos, kuriam per trumpą laiką reikėjo sukurti vaizdo reklamą už sąlyginai nedidelius pinigus. Savo darbą atlikome puikiai, juoba, kad pati vaizdo reklama truko vos penkias sekundes. Dabar ji atrodo gan primityvi, tačiau tuo metu mums buvo kažkas neįtikėtino”, – atvirauja jis.

Anot “Wide Wings” bendraturčių, mūsų kokybė labai patiko televizijos kanalo LRT reklamos direkcijai, tad šie ėmė vaikinus rekomenduoti ir kitiems savo pažįstamiems. Taip po truputį ir pereita prie verslo segmento, nors dabar įmonės veikla gerokai pasikeitusi, t.y. orientuojamasi į pažintinių bei edukacinių filmukų kūrimą. “Wide Wings” komanda išskiria dvi klientų grupes:

· Informacinių technologijų įmonės bei “startupai”. Šiam segmentui dažniausiai kuriami animaciniai pažintiniai filmukai, kuriais apibūdinama kaip veikia tam tikra platforma ar sistema, pvz., tekstinio turinio ir vertimų platforma “LingJob”bei verslo rekomendacijų platforma “BizRecommends”.

· Stambios pramonės įmonės. Šiam segmentui kuriami gamybos procesus pristatantys ir aiškinantys filmukai, kuriais apibūdinama kaip funkcionuoja sudėtingas organizmas, pavadinimu “organizacija”, pvz., medienos ruošinių gamybos įmonė “Baltic American Condord” bei Tauragės industrinis parkas.

R. Kavaliauskas tikina, jog iš esmės tarp abiejų segmentų nėra didelių skirtumų, nes tiek vienu, tiek kitu atveju vartotojas pažindinamas, edukuojamas, informuojamas. “Skirtumas būtų jeigu lygintume parodai skirtą filmuką apie gamybos bendrovę bei televizijos reklamą”, – priduria R. Kavaliauskas.

Kaip gimsta filmukas?

Pokalbiui įsibėgėjus imu smalsauti, kaip prasideda filmuko kūrimas, kokie etapai yra būtini ir svarbūs siekiant sukurti išties kokybišką produktą audiovizualinės komunikacijos srityje. Apie tai detaliau pasakoja G.Tamulynas:

“Noriu pabrėžti, kad kiekvienam etapui skiriame didelį dėmesį. Iš pradžių, žinoma, klientas teiraujasi mūsų dėl galimybės sukurti tam tikrus reikalavimus atitinkantį filmuką. Mes kruopščiai išsinagrinėjame, kokio pobūdžio tas filmukas turėtų būti ir kokių įgūdžių kuriant jį prireiks. Taip prasideda pirmasis etapas – poreikių bei lūkesčių aiškinimasis”, – teigia jis.

“Kai aiškiai identifikuojami kliento poreikiai, prasideda pirminio scenarijaus rašymas. Tuo užsiimu aš arba Raimondas, arba abu kartu, neretai į idėjų generavimo (angl. brainstorming) procesą įtraukiant ir kitus komandos narius. Kai scenarijus parašytas, pristatome jį klientui ir laukiame grįžtamojo ryšio. Dažniausiai mūsų idėjos klientams patinka”, – šypteli kūrybos direktorius.

Galiausiai, prasideda įgyvendinimo etapas, kurio metu filmuojama, animuojama, paišoma ir atliekami kiti veiksmai. Proceso metu, nuolat informuojame klientą apie nuveiktus darbus, tam, kad jis galėtų suprasti ir sekti kūrybos procesą. G.Tamulynas kaip labai svarbią sritį išskiria technologinę dalį bei garso inžineriją.

“Muzikinis takelis ir apgalvotas garso dizainas yra labai svarbūs elementai geram filmukui. Sunku rasti geriau žinomą tiesiogiai emocijas veikiantį fenomeną. Muzika yra visiškai harmoningas, gamtoje esančių dėsnių, taisyklių atspindys, ji – kaip matematika, visada bus, visada teisinga. Muzika yra efektinga mūsų emocijoms, nes veikia nuopuolių ir pakilimų principu. Tarkime, didžiuliuose koncertuose grojant muzikai, dažnai pasitaiko epizodų, kai staiga nutyla būgnai ir didžioji dalis muzikos instrumentų, ir lieka, tarkim, smuikai ir vokalistas. Šviesos prigęsta, kad dar labiau sustiprintų nuopuolio poveikį. Žmonės pradeda degti žvakutes ar žiebtuvėlius ir kartu dainuoti su atlikėju. Kūrinio energijos visiškai nebelieka, tačiau žmonės žino, kaip ir siaubo filmuose, kad kažkas turi nutikti, gi daina taip nesibaigs? Dažniausiai po kelių tokių posmų ir būgnininko solo, iššauna scenos fejerverkai ir muzika visu galingumu grįžta į priedainį. Žmonės laukė to, ir gavo. Todėl jie grįžta į tikrus šou, pas tikrus atlikėjus, kurie tai supranta ir sugeba “vedžioti” kartu su savimi publiką. Taigi, tokiais pačiais principais dirbu ir aš. Gaudamas tam tikrą užduotį pasižiūriu, kokius garsus reikia naudoti, kur reikėtų džiugios emocijos, kur liūdnos. Tarkim, norime žiūrovui sukelti baimės jausmą. Vienas iš sprendimų galėtų būti garso, kuris primena ledo braškėjimą, kai žingsniuojame ant ežero ar užšalusios upės. Nemalonaus pojūčio motyvų galime ieškoti dar paskutinio ledynmečio laikais, kai užmynus ant netvirto ledo, žmonės suprasdavo: “Aš galiu žūti”. Pats traškančio ledo garsas įrašytas į mūsų prigimtį. Kitas pavyzdys, kuris gerai žinomas garso dizaineriams yra scena iš filmo “Gelbstint eilinį Rajaną”. Kai legionas išsilaipino Normandijoje, šalia vieno personažo sprogo bomba. Visi siaubingai garsūs šūviai ir sprogimai nutyla ir girdime spengiantį garsą apkurtusiose veikėjo ausyse – tai ne tik duoda realizmo, tačiau priverčia pabūti veikėjo kailyje, sustiprinti emociją. Be to, toks žingsnis naudingas, nes po trumpos tylos, sprogimai, galės didžiule energija vėl grįžti. Kartais geriausias garso sprendimas – jokio garso. Paskutinis pavyzdys, pažadu. Yra toks efektas, kuris padalina garsą į dvi dalis ir kaitalioja jo fazes, to pasekoje garsas ima “vaikščioti”. Kai šį garsą pritaikai kokiam nors personažui, galima pamanyti, jog tas personažas yra nuo ko nors apsvaigęs bei ne visiškai sveikos būklės”, – apie garso vaidmenį kuriant filmukus pasakoja “Wide Wings” garso inžinierius, Gedas Mekšriūnas.

Klientas, nurodęs gaires ateičiai

Pasiteirauju, koks klientas ar projektas, padarė didžiausią įtaką įmonės plėtrai bei vystymuisi. Arba kitaip: koks buvo įmonės lūžio momentas? Mano pašnekovai trumpam susimąstė ir pagalvojo apie netoli Ukmergės miesto įsikūrusią medienos pramonės milžinę – UAB “Baltic American Concord”.

“Tuo metu šis projektas mums buvo toks didelis, iš karto supratome, jog norime su tokiais klientais dirbti ateityje. Tuomet niekas nevaržė, išsirinkome medžiagas gamybos filmavimui, atlikome begalę kitų dalykų – buvo mūsų vaizduotės reikalas. Iki tol daugumą bendrovių reikėdavo pagražinti, kažkaip gražiai “ištraukti”, o čia pati bendrovė yra itin profesionali, naujausi įrengimai, žodžiu, viskas daug aukštesniame lygmenyje”, – teigia R. Kavaliauskas.

“Wide Wings” komanda šiam projektui atidavė visas jėgas ir nieko keisto, jog po to prasidėjo sparti plėtra – vien dėl šio filmuko buvo rasta nemažai naujų klientų. Tiek pats procesas, tiek ir rezultatas buvo ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir tiesiog mielas širdžiai. “Pradėjome justi, kad einame ta linija, kuria ir norėtume eiti toliau – tai buvo mūsų kelio pradžia”, – priduria Raimondas.

Galiausiai, po kelių mėnesių bendrovės atstovų buvo pasiteirauta apie filmuko investicinę grąžą parodos metu (pristatomasis filmukas buvo skirtas specifinės parodos dalyviams). Tuomet ir buvo sužinota, kad produktas gavo puikių atsiliepimų tiek iš parodoje dalyvavusių asmenų, tiek iš įmonės darbuotojų.

“Po šiek tiek daugiau nei mėnesio mes susitikome su klientais dėl kai kurių dalykų patikslinimo ir jie pasakė, jog per tokį trumpą laiką bendrovė jau gavo ir išsiuntė naują užsakymų partiją. Tai mums yra didžiulis įvertinimas bei ženklas, jog galime kurti ne tik estetiškai patrauklius filmukus, tačiau tuo pačiu ir efektyvius”, – pasakoja įmonės bendraturtis G. Tamulynas.

Nenusipigina, nes atiduoda kokybišką produktą

Jei anksčiau “Wide Wings” komandos nariai reaguodavo į kiekvieną užklausą, tai dabar situacija yra gerokai pasikeitusi ir audiovizualinės komunikacijos specialistai neskuba priimti kiekvieno užsakymo. Tai nereiškia, jog visiškai nesureaguojama į kliento užklausą, tačiau jei nesutariama dėl būsimo atlygio bei kokybinio lygmens, su klientais bendraujantis G. Tamulynas taria: “Atsiprašome, tačiau turime jus nukreipti į kitas agentūras. Štai jų kontaktai.”

Vaikinai tvirtina kruopščiai skaičiuojantys įvairius kriterijus, t.y. per kiek laiko turi būti sukuriamas filmukas, kiek kainuos jo sąnaudos. “Mes skaičiuojame kiek per mėnesį turime uždirbti, kad galėtume išmokėti darbuotojams tinkamus atlygius, susimokėti už nuomą bei kitus dalykus”, – tvirtina G. Tamulynas.

Raimondas teigia, jog filmukų užsakovus galima skirstyti į kelias grupes, kurių viena – nesuvokiantys, už kokį produktą yra mokami pinigai. “Kai reikia, galime kokybiškai ir greitai sukurti filmuką, ko pasekoje klientas ima galvoti: “Aha.. tokį filmuką sukurti užtrunka tik tiek laiko..” Tačiau jie neįvertina, kiek praktikos valandų sudėta į tokio projekto parengimą”, – tvirtina jis.

Abu vaikinai teigia suprantantys, jog 8-15 tūkst. litų yra nemaži pinigai, todėl kiekvienam produktui atiduoda 120 proc. energijos. “Jeigu klientas moka tokius pinigus ir dar jiems agentūra kažką “prichaltūrina”, tuomet toks elgesys yra negarbingas. Todėl tikslas yra, visų pirma, būti sąžiningu prieš save, vėliau prieš komandos draugus, galiausiai prieš klientą”, – moralizuoja G. Tamulynas.

Projektų valdymas bei tarpusavio bendradarbiavimas

Prie aukštos produktų kokybės neabejotinai prisideda sklandus darbų organizavimas, tarpusavio bendradarbiavimas bei įmonėje vyraujanti atmosfera. Visa tai glaudžiai susiję, tačiau pabandau gauti detalesnį paveikslą to, kaip yra organizuojami darbai bei įgyvendinami projektai.

“Turime paskyrą “Google Calendar” svetainėje ir, tarkim, matau, jog Raimondas kitos savaitės pabaigoje baigia dirbti su tam tikru projektu. Šiuo metu kaip tik turime du naujus klientus, tad, teiraujuosi ar Raimondas laisvas ir kiek žmonių jam reikės į pagalbą. Iki kitos savaitės pabaigos aš jau būsiu parašęs bei klientui pristatęs scenarijų. Jeigu viskas gerai, Raimondas su Ignu vyks atlikti filmavimo darbus”, – procesą glaustai nupasakoja G. Tamulynas.

Jis tikina, kad kiekvienas komandos narys specializuojasi ties tam tikra funkcija, tad po to kai bus sumontuotas filmukas, dar gali prireikti pagalbos animacijos srityje iš Martyno ir, žinoma, garsas – čia jau Gedo niša. Specializacija ties savo sritimi suteikia papildomą kokybę, nes koncentruojamasi. Šiuo metu komandoje iš viso yra 6 žmonės, kurių skaičius turėtų netrukus ūgtelėti.

“Anksčiau, kai žiūrėdavome “Epipheo” filmukus, mums tai būdavo kažkoks stebuklas, kažkas nesuvokiamo. O dabar tuos pačius sprendimus ir patys galime įgyvendinti, dažnu atveju – net geriau. Matome, kokias technikas bei praktikas taiko minėta Jungtinėse Valstijose įsikūrusi pažintinių filmukų pionierė. Todėl nesijaučiame prastesni”, – pasitikinčiai konstatuoja Gediminas.

Laisvalaikis – tobulėjimas arba projekto pakeitimas

Užteks procesų, tikslinių auditorijų, psichologijos ir garso inžinerijų, pamaniau. Atėjo laikas atsitraukti nuo darbų ir pakalbėti apie laisvalaikį. Juk harmoninga asmenybė privalo turėti ir jį. Raimondas teigia, jog kiekvienas iš komandos narių nesunkiai save mato gamtoje – visi turi potraukį pabūti ten, nuvažiuoti prie ežero. Tačiau tiesa ta, jog ir ten nuvykti be fotoaparato yra nelengvas iššūkis.

Nauji metai – su fotoaparatu. Gimtadieniai – su fotoaparatu. Visada norisi kažką daryti, dažnai ir juokais. Vėliau labai smagu pažiūrėti atgal, į įamžintas akimirkas. Visuomet būna nemažai juoko, nuo ko pasidarome tik dar artimesni. Mes čia kaip šeima”, – atvirauja R. Kavaliauskas.

Gediminas sako nepamenąs kada paskutinį kartą turėjo atostogas, tačiau trumpų pertraukėlių – būna. “Kai per visą savaitę persidirbi ir pradedi eiti iš proto, ieškai to nusiraminimo. Aš prioritetą teikiu asmeniniam ar profesiniam tobulėjimui. Turime daug įdomios literatūros, tad plečiame akiratį, o tai neišvengiamai prisideda ir prie profesinės sėkmės”, – sako jis.

Raimondas jį dar papildo: “Kartais laisvalaikis yra tiesiog projekto pakeitimas. Pavyzdžiui, darom kažkokį projektą, pervargstam, tai pasiimam vaizdo kamerą ir einame į lauką ką nors pafilmuoti. Svarbiausia tuomet tampa pakeisti aplinką, pažiūrėti į viską pro naują perspektyvą. Filmavimas labai panašus į žvejybą: vis tiek kažkas užkibs. Vienas kitas kadras..”

Vizija ir ateities planai

Kam teko ir anksčiau skaityti rubrikos “Verslininkų sėkmės istorijos” straipsnius žino, kad nei vienas mano pašnekovas neišsisuka nuo vieno klausimo: “Kur save įsivaizduojate po penkerių metų?” Kartais jaučiamas nenoras to atskleisti, neva, tai komercinė paslaptis. Tuo tarpu kiti yra atviresni ir nesibodi dalintis savo vizija. Atvirkščiai – kviečia prie jos prisijungti ir kitus.

“Norime būti tarptautiniu mastu veikianti ir profesionaliai valdoma agentūra. Toji, kuri dirba su dideliais ir/ar unikaliais projektais. Toji, kuri nuolatos turi darbo, užsakymų. Priklausomai nuo jų kiekio, planuojame, jog po penkerių metų mūsų komandos skaičius bus tarp 20 ir 40 žmonių”, – komandos viziją glaustai perteikia operatorius montuotojas R. Kavaliauskas.

Anot jo, ateities planuose yra filialų atidarymai Skandinavijoje bei Jungtinių Arabų Emyratuose. Jau dabar įmonė turi užsakymų iš abiejų kraštų, tačiau ypač didelis potencialas slypi Skandinavijoje dėka pačios produkto intelektualios prigimties. “Skandinavijoje yra vertinamas estetiškumas, intelektualumas, profesionalumas, informatyvumas, būtent tuo pasižymi mūsų filmukai”, – sako R. Kavaliauskas.

Gediminas Tamulynas kaip itin svarbų prioritetą pamini darbuotojų kultūrą: “Pirmiausia mes ir esame paremti tarpusavio kultūra, tai yra visa ko pradinis atramos taškas. Tarp mūsų yra ir ateityje bus visiškai besąlygiškas atvirumas, tarpusavio atsakomybė, moralės turėjimas, bendros vertybės, tačiau nebūtinai sutaps požiūriai – juo geriau. Kita vertus, gali būti profesionalas savo srityje, tačiau nesutapus vertybėms – mūsų keliai išsiskirs.”