„Daugelis iš mūsų esame investavę į gamybines priemones, bet jos, deja, stovi, nes neturime darbuotojų“, - antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje kalbėjo verslininkas.

Vėliau DELFI jis pripažino, kad ne viena įmonė planuoja pasirūpinti būstu iš užsienio atvežtiems darbuotojams.

„Šiandien įmonės eina šiuo keliu: jos stato sau viešbučius, gyvenamuosius plotus vien tam, kad galėtų prisitraukti darbo jėgą. Tikrai ne viena įmonė apie tai galvoja. Vakar meras paminėjo, kad uždarinėjamas mokyklas ir darželius atiduoda verslui“, - teigė jis.

Labiausiai įmonėms, pasak pašnekovo, reikia techninių darbuotojų, todėl jos laukia, kada bus galima laisviau atsivežti šių specialistų.

Vyriausybė prieš porą savaičių patvirtino Migracijos politikos gaires, kuriose numatoma paprastesnė kvalifikuotų darbuotojų imigracija. Tačiau tam dar reikia patvirtinti atitinkamus teisės aktus.

A. Stulpinas sako, kad greičiausiai pramonės įmonės darbuotojų ieškos Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje.

„Tačiau neatmetame ir Indijos, ir kitų šalių. Kalbos barjero tikrai nebūtų, nes eksportuojančiose įmonėse visi kalba angliškai. Atskirų verslo rūšių darbuotojų Lietuvos švietimo sistema tiesiog neruošia, o tuo metu yra šalių, kuriose tokių specialistų yra ir jų nereikia mokyti“, - tvirtino jis.

Pašnekovas sakė, kad iš užsienio atvežtiems darbuotojams įmonės siūlo konkurencingus atlyginimus.

„Atlyginimas yra tikrai didesnis nei vidutinis šalyje. Šiuo metu regionų įmonėms yra neįmanoma iš didesnių miestų prisitraukti darbuotojų. Šiandien regionai permoka, kad galėtų pasikviesti darbuotojus iš Vilniaus ar Kauno. Turime realybę, nuo kurios nepabėgsime“, - kalbėjo A. Stulpinas.

Jeigu akys dega, ima

Vien jo vadovaujamai įmonei šiuo metu trūksta bent dešimties darbuotojų. Pašnekovo vertinimu, Šiaulių regione jų trūksta apie 700.

„Šiaulių pramonininkų asociacija vienija daugiau nei 70 įmonių, aš tikrai abejoju, ar yra nors viena, kuri nesusiduria su šia problema. Kai iš Darbo biržos ateina žmogus, mes jau nebežiūrime į diplomus, žiūrime, ar akys nors šiek tiek dega, ar jis tik ateina dėl pašalpos. Jeigu akys nors šiek tiek dega, mes jį griebiame ir sodiname dirbti. Kito kelio nėra“, - sakė A. Stulpinas.

Taip pat Šiaulių pramonininkai planuoja centralizuotai apmokyti reikiamus specialistus, nes mokymo įstaigos neatsižvelgia į verslo poreikius.

Antradienį LPK posėdyje Vyriausybės priimtas gaires pristatęs vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius pripažino, kad verslui trūksta darbuotojų.

„Visi žinome, kad Lietuvoje mažėja žmonių, o mums reikia dirbančiųjų, kurie uždirbtų pensijas“, - teigė jis.

Tačiau, pasak viceministro, įstatymų pataisomis planuojama supaprastinti veiklą legaliems verslininkams, bet kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai neveikiančios įmonės įsteigimas iškart suteikdavo teisę laikinai gyventi Lietuvoje.

DELFI jau rašė, kad Lietuvos migracijos pareigūnai susizgribo, kad Lietuvoje gerokai padaugėjo fiktyvių verslininkų iš Pakistano, Irano ar Nigerijos.

Seimui pateiktose Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose numatyta, kad investavus 900 tūkst. Lt į Lietuvą galima bus atsivežti ir šeimą. Leidimą gyventi galima bus gauti, jei naujai įkurta įmonė įdarbins bent tris darbuotojus iš Lietuvos arba užsienio piliečius, turinčius nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

DELFI primena, kad Ministrų kabineto patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodomas tikslas silpninti emigraciją ir turėti kontroliuojamą imigraciją iš trečiųjų šalių, kuri prisidėtų prie šalies ūkio plėtros.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad imigrantai galės gauti darbo tik ten, kur trūksta darbuotojų ir kartu perspėja, kad nebus leidžiama piktnaudžiauti pigia darbo jėga.

Užsieniečių registro duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 33,3 tūkst. užsieniečių arba 1,1 proc. visų šalies gyventojų. Daugiausiai jų yra atvykę iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Tuo metu 0,6 mln. Lietuvos piliečių gyvena kitose Europos Sąjungos šalyse. Praėjusiais metais iš Lietuvos išvažiavo 40 tūkst., o grįžo 23 tūkst. gyventojų.

Darbo biržos duomenimis, pernai Lietuvoje išduota beveik 5,1 tūkst. leidimų įdarbinti užsieniečius. Absoliuti dauguma darbo jėgos iš užsienio pritraukiama į paslaugų ir pramonės sektorius.

Tos pačios institucijos duomenimis, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 203,5 tūkst. bedarbių

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (155)