Stojimas į euro zoną: nemokamų pietų nėra

Šaliai stojimas į euro zoną yra tas pats, kas dviejų žmonių vestuvės – ne tik džiaugsmas, bet ir įsipareigojimas, tvirtina Europos Komisijoje dirbantis euro zonos ekspertas Benjaminas Angelas.

„Akivaizdu, kad nėra nemokamų pietų. Tai yra kaip santuoka, jeigu norite, kad ji tęstųsi ir būtų sėkminga, reikia ir įsipareigojimų. (…) Jeigu žmonės mano, kad Mastrichto kriterijų reikia laikytis tik tada, kai įstojate į euro zoną, tai yra klaida“, - pirmadienį Seimo Europos klubo ir Europos federalistų sąjungos Lietuvoje (EFSL) diskusijoje „Kokios prisijungimo prie euro zonos pasekmės šiandien?“ teigė jis.

Pranešėjas vardijo euro zonos pliusus šaliai: greičiausiai pagerėtų Lietuvos kredito reitingas, nes tokią pačią patirtį turėjo kitos prie bendros valiutos prisijungusios šalyse. Taip pat Lietuva galėtų tikėtis gausesnių investicijų.

„Tai nėra stebuklų lazdelė ir nereiškia, kad prisijungę prie euro zonos tapsite naująja Kinija. Tačiau tai suteikia galimybę investuotojams patekti į didžiulę rinką. Pavyzdžiui, pernai Lietuvai gana sunkiai sekėsi pagerinti konkurencingumą“, - kalbėjo B. Angelas.

Taip pat, anot jo, tapusi 19-ąja euro zonos šalimi Lietuva įsilietų į didžiulę rinką, jai sumažėtų paskolų palūkanos.

„Žinoma, nesmarkiai, nes palūkanų norma ir taip yra nedidelė, bet gali dar labiau sumažėti. Tai naudinga ekonomikai, nes sumažėtų našta valstybei, kuri galėtų finansuotis pigiau. Taip pat piliečiams būtų naudinga, nes su ta pačia valiuta galės keliauti po visą pasaulį. Pagrindinis pinigas pasaulyje, ne tik Europoje, yra euras“, - apie euro naudą kalbėjo pranešėjas.

Taip pat, pasak jo, kai Lietuva prisijungs prie euro zonos, prisijungs ir prie Europos stabilumo mechanizmo, kurio bendras kapitalas 700 mlrd. eurų.

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad tai yra didžiausias toks paramos mechanizmas šalims pasaulyje. Didžiausią dalį lėšų suneša didžiosios ES šalys, tuo metu Lietuva turės įnešti 20 mln. eurų.

„Daug nuveikėme, kad užtikrintumėme, jog euro zonos narės turėtų saugumo tinklą“, - teigė jis.

Tačiau kartu B. Angelas atkreipė dėmesį, kad euro zonos šalims taikomos griežtesnės priemonės nei toms, kurios joje nėra.

„Kai valstybė įstoja, ji turi laikytis įsipareigojimų, taigi tai nėra vienpusis sprendimas, daug dėmesio skiriama finansų tvarumui ir ne dėl to, kad Europos Parlamentas (EP) ar Europos Komisija (EK) nori būti pikti. Jūs paklaustumėte, kas dabar laikosi Mastrichto kriterijaus? Tiesa, tik kelios šalys. Tačiau stojanti šalis turi laikytis kriterijų, kad būtų laiminga šioje sąjungoje“, - tvirtino euro zonos ekspertas.

Taip pat, anot jo, euro zonos valstybės turi teikti kitų metų biudžeto projektą EK. Jeigu ji nuspręs, kad jis neatitinka realijų, gali nurodyti jį pataisyti.

„Tai yra kažkas visiškai naujo ir unikalaus ES. Ši priemonė pirmą kartą buvo taikyta praėjusį rugsėjį. Taigi prisijungus prie euro zonos dabar, sąlygos yra kitokios nei buvo anksčiau. Jūs prisijungsite prie sąjungos, kuri yra kur kas labiau integruota nei buvo anksčiau“, - atkreipė dėmesį pranešėjas.

Paaiškino, kodėl atrodo, kad po euro kainos auga

Jis ramina dėl baimės, kad įvedus eurą didės kainos.

„Poveikis kainoms egzistuoja, tačiau labai mažas – prie infliacijos prisideda 0,1-0,3 proc. Kai kurie sektoriai blogai elgiasi, dažnai kirpėjai, kavinės, restoranai, bet jie nevaidina didelės rolės bendroje infliacijoje, tačiau tai turi įtakos žmonių suvokimui“, - kalbėjo B. Angelas.

Taip pat svečias atkreipia dėmesį, kad žmonių atmintyje išlikusios kainos buvusia valiuta neįvertinant, kaip per tam tikrą laikotarpį keičiasi infliacija.

„Žmonės lieka prisirišę prie buvusios valiutos ir sako, kad, pavyzdžiui, litais kaina buvo tokia, o dabar – gerokai didesnė, tačiau jie neįvertina, kokia buvo infliacija per tą laikotarpį ir todėl kainos atrodo didesnės, tačiau juk  ir buvusia valiuta jos būtų didėjusios“, - aiškino jis.

DELFI primena, kad Lietuva euro zonos nare siekia tapti nuo 2015 m. Pirminio sprendimo, ar šalis atitinka kriterijus, laukiama birželio pradžioje, o galutinio – liepą.