Parlamentaras B. Bradauskas aiškina, kad įstatymo projektą inicijavo po automobilių prekeivių kreipimosi dėl ribotos galimybės išsikeisti užsienio valiutą Lietuvoje.

„Ir ne tik prekeivius tai liečia. Atvažiuoja į Lietuvą žmonės, nori nusipirkti kažką litais, bankai dirba trumpai, bankų tinklas gana ribotas ir nelieka nė vieno keitimo punkto“, - teigė Seimo narys.

Pasak jo, valiutos keitykla savo veiklą galėtų pradėti tik po to, kai būtų įrašyta į valiutos keityklų operatorių sąrašą, už kurį būtų atsakingas Lietuvos bankas.

„Čia vėl bankai nori monopolį laikyti, bet aplinkui visur kitur keityklos ant kiekvieno kampo, - sakė B. Bradauskas. - Jei esame europiečiai, tai reikia žygiuoti koja kojon su Europa“.

Parlamentaras taip pat tikino, kad naujai besisteigiančios valiutos keityklos būtų lietuviško kapitalo: „Iš keitimo uždirbti pinigai liktų Lietuvoje, o dabar viskas išvežama“.

Kaip nurodoma įstatymo projekte, valiutos keityklą galėtų steigti Lietuvos respublikoje buveinę turintis asmuo, tačiau apie kapitalo kilmę neužsimenama. Socialdemokratas projekte nurodė, kad įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d.

Bijo galimo pinigų plovimo

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sakė neprieštaraujantis rinkos liberalizavimui, tačiau įspėjo dėl galimos pinigų plovimo grėsmės.

„Manyčiau, kad gal ir yra poreikis tokioms operacijoms, nes keityklų nėra daug. Gal tai ir būtų naudinga, bet svarbiausias dalykas, kad būtų užtikrinami pinigų plovimo prevencijos reikalavimai“, - teigė jis.

S. Kropas nuogąstauja, kad leidus šalyje steigtis valiutų keitykloms, jos netaptų pinigų plovyklomis.

„Saugumo, ataskaitų, priežiūros ir klientų identifikavimo reikalavimai turėtų būti kaip bankuose. Neturėtų būti lengvatų ar palengvintų valiutos keitimo operacijų, palyginus su bankais. Šalis turėtų labai neigiamą šleifą, jei atsirastų landos ar galimybės lengviau, apeinant bankus, keisti pinigus“, - tvirtino jis.

Paklaustas, kodėl iki šiol Lietuvoje neturėjome atskirų valiutos keityklų, S. Kropas atsakė: „Matyt, per bankus yra daug paprasčiau atlikti kontrolę. Bankai yra po padidinimo stiklu, bankai duoda ataskaitas, tikrina operacijas, todėl nelieka erdvės nelegaliems keitimams. Su mažomis keityklėlėmis šešėlinių operacijų rizika labai pastiprėja, atsiranda padidinto pinigų plovimo rizika“.

Šiuo metu Lietuvoje valiutos keitimo paslaugas gali teikti licencijas turinčios kredito įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo paslaugų įstaigos, kiek tai susiję su mokėjimo paslaugų teikimu, bei finansų maklerių įmonės, kiek tai susiję su finansinių paslaugų teikimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (131)