„Sakyčiau, kad tai yra Lietuvos aukso puodas [...]. Tas žmogus, kuris mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo praktinių įgūdžių, paskui dirbdamas vadovaujantį darbą – technologo, meistro ar inžinieriaus, suprasdamas technologijas, procesą bus labai geras specialistas“, – įsitikinęs A. Grevas.
Baigusiųjų profesines mokyklas trūks ir po keleto metų
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų apklausoje dalyvavo įmonės iš 200 skirtingų sričių, daugiausiai – smulkios ir mikroįmonės. Apklausa atskleidė, kad darbo rinkoje trūksta profesines mokyklas baigusių žmonių.
„Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje sunkiausia rasti virėjų bei padavėjų, automobilių ir atsarginių dalių sektoriuje išryškėjo šaltkalvių bei automechanikų trūkumas, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje – slaugytojų trūkumas“, – vardija Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo plėtros skyriaus specialistė Agnė Jaraitė.
Anot jos, trūksta ir suvirintojų metalo gamybos ir apdirbimo sektoriuje. Medienos gaminių ir baldų gamybos srityje darbdaviams sunkiausia rasti staklininkų, technologų ir stalių. Darbo rinkai reikalingi ir siuvėjai. A. Jaraitės teigimu, tokios tendencijos turėtų išlikti ir po dvejų–trejų metų.
Pasigenda darbuotojų motyvacijos
Verslo atstovų taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina darbuotojų parengimą mokymo įstaigose. Pripažįstama, kad profesinio ugdymo mokyklas baigusių specialistų – per mažai.
Vis dėlto čia rengiami darbuotojai vertinami gana prastai. Jais patenkintos 15 proc. apklaustų įmonių. Net 73 proc. jų nurodė, kad darbuotojams trūksta praktinių įgūdžių. Tuo metu teorinių žinių pasigedo vos 11 proc. respondentų.
„Kaip pagrindines problemas, kurias darbdaviai patiria priėmę ką tik mokslus baigusius jaunus darbuotojus, dauguma respondentų nurodė praktinių įgūdžių ir motyvacijos trūkumą bei neatsakingą požiūrį į darbą“, – teigia A. Jaraitė.
Net 27 proc. apklaustųjų, pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės, įvardino kitas problemas, tarp kurių – prastas užsienio kalbų, ypač rusų kalbos mokėjimas. Taip pat ne vienas verslo atstovas pabrėžė, kad didelė problema, jog pagrindine motyvavimo priemone jauni žmonės laiko didelį darbo užmokestį.
A. Jaraitės teigimu, apklausa taip pat atskleidė, kad dauguma įmonių bendradarbiauja su mokslo institucijomis, tačiau gana siaurai.
Profesinėse mokyklose padėtis gerėja?
Šiuo metu Lietuvoje veikia 69 profesinio mokymo įstaigos ir 5 darbo rinkos mokymo centrai, daugiausiai mokantys suaugusiuosius. Iš viso profesinėse mokyklose siūloma 480 mokymo programų.
Anot Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktoriaus Alvydo Grevo, padėtis profesinėse mokyklose šalyje paskutinius metus gerėja: stojančiųjų mokytis daugėja, o mokyklose sudaromos vis geresnės sąlygos praktiniams įgūdžiams tobulinti, dėl kurių stokos labiausiai ir buvo nepatenkinti apklausti darbdaviai.
„Mes įvykdysime darbdavių norą, kad pas mus atėję jauni žmonės įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių žinių. O praktinės žinios bus įgyjamos šiuolaikiniuose praktinio mokymo centruose, kurių Lietuvoje šiuo metu planuojama 41, nemažai (apie 6) yra užbaigti, dauguma jų bus užbaigti šiais metai“, – sako A. Grevas.
Jo teigimu, didelis dėmesys skiriamas profesijos mokytojams rengti, jų kompetencijoms ugdyti. Programa vykdoma panaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Profesijos mokytojai siunčiami padirbėti šiuolaikinėse įmonėse, įgyti praktinių mokymo kompetencijų ir paskui jas perteikti mokiniams.
Baigę universitetus, stoja į profesines mokyklas
Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktoriaus A. Grevo požiūriu, profesinių įgūdžių lavinimo svarba profesinėse mokyklose vis labiau vertinama ir tarp darbdavių, ir tarp pačių studentų.
2013 metų duomenimis, į šalies profesines mokyklas priimta mokytis daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, t. y. dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Be to, dalis jų – studijuojančių ir baigusių aukštąsias mokyklas.
„Iš viso, 2013 m. duomenimis, Lietuvoje profesinėse mokyklose mokosi 46 tūkst. žmonių. 2013 m. buvo priimta [...] dešimtadaliu daugiau negu 2012 m. Baigę vidurinę mokyklą [į profesines mokyklas] įstojo 10187 mokiniai, baigę universitetus pernai įstojo 783 žmonės“, – teigia A. Grevas.
Pasak jo, pastarieji buvo aukštųjų mokyklų – ir kolegijų, ir universitetų – absolventai, į profesines mokyklas stoję įgyti amato. A. Grevo žiniomis, dažniausiai tai būna žmonės, baigę vadybos, teisės studijas. Jiems esą sunku įsidarbinti dėl šių specialistų pertekliaus darbo rinkoje.
„Jie ateina įgyti amato, kad susirastų darbą. Sakyčiau, kad tai yra Lietuvos aukso puodas [...]. Tas žmogus, kuris mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo praktinių įgūdžių, paskui dirbdamas vadovaujantį darbą – technologo, meistro ar inžinieriaus, suprasdamas technologijas, procesą bus labai geras specialistas“, – mano A. Grevas. Jo teigimu, tokie specialistai Lietuvoje gauna neblogus atlyginimus.
