Tuo metu Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė laikosi nuomonės, kad Lietuva turėtų būti atviresnė aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio, nes jie prisideda prie šalies ekonomikos augimo, moka mokesčius nuo savo didelių atlyginimų, o vaikus leidžia į privačias mokyklas. Kartu ji pripažįsta, kad žemesnės kvalifikacijos darbuotojai gali prarasti darbą ir tuomet jiems gali prireikti socialinės paramos.
„Rašydama knygą „Melo ekonomika“ radau britų tyrimų, kuriuose mokslininkai nustatė, kad imigracija padidina šalies produktyvumą, tačiau dėl to labai didelį smūgį gauna viešasis sektorius. Čia kalbama ne apie socialinę sistemą, apie kurią taip mėgstama kalbėti, bet apie didėjančias išlaidas išsilavinimui. Įsivaizduokite klasę, o tokių Didžiojoje Britanijoje jau yra, kur sėdi keturi mokytojai, nes vienas verčia pakistaniečiams vaikams, kitas – lenkams, dar kitas – kažkam kitam, ketvirtas moko britus. Visiems jiems sumoka biudžetas“, – DELFI sakė A. Maldeikienė.
Pasak jos, imigrantų integracija vyksta ilgai, taigi iškyla daugybė problemų. Pavyzdžiui, vietiniai gyventojai nebenori leisti savo vaikų į tokias daugiatautes mokyklas, mokytojams reikia pasiūlyti didesnes algas, nes jie nenori dirbti tokiose mokymo įstaigose.
„Taigi susikuria tūkstančiai problemų, apie kurias mes Lietuvoje nekalbame. Aš galiu tiesiai pasakyti, kad aš nenoriu, jog mano vaikai ir mano anūkai vaikščiotų į klasę, kurioje yra neaiškūs gyventojų sluoksniai. Nes yra sluoksniai, kur niekada neskaitomos knygos. Aš ir savo knygoje parašiau, kad esu už privačias mokyklas, nes nenoriu, kad mano vaikas klasėje sėdėtų su visokių bomžų vaikais. Tai skamba arogantiškai, bet mėgstu sakyti tai, ką galvoju, o ne tai, ko iš manęs tikimasi. Mano vaikai lankė Jėzuitų gimnaziją vien dėl to, kad nelankytų mokyklų, kur aš nesuprantu, kaip jos funkcionuoja. Ten priima visus ir išeina taip, kad paradui vadovauja kažkokios atsilikusios mamytės“, – kalbėjo ekonomistė.
Socialiniame tinkle išsakydama savo nuomonę ekonomistė pabrėžė, kad išlyga gali būti taikoma tik labai aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Ji tvirtina nepasisakanti prie imigraciją apskritai, tačiau reikia nuspręsti, kaip bus pasidalijamos viešojo sektoriaus išlaidos atvykus darbuotojams iš užsienio.
„Kai visokie avuliai aiškina, kad jiems trūksta darbuotojų, dėl to prašome jiems tuoj pat jų privežti, reikia paklausti, ar jie sutinka mokėti didesnius mokesčius už darbuotojų ir jų šeimų integraciją. Mūsų verslas apskritai funkcionuoja tokiu principu, kad visa nauda man, o nuostoliai – viešajam sektoriui. Valstybė ir visuomenė turi su jais tartis, kiek verslininkai yra pasirengęs už tai mokėti“, – savo nuomonę išsakė A. Maldeikienė.
Ji siūlo paskaičiuoti, ar nebūtų naudingiau parsivilioti lietuvių emigrantus.
„Esminė problema yra tai, kad jie aiškina, jog jiems trūksta darbuotojų, tačiau jie turi suvokti, kad atvažiuoja ne mašina, o žmogus su savo problemomis ir visu savo žmogišku pavidalu. Jam reikia visos socialinės infrastruktūros. Ar sutinka verslas prisiimti išlaikymo naštą? Tada gali išaiškėti, kad samdyti vietinį darbuotoją, jį apmokyti, mokėti jam adekvačią algą ir netgi susigrąžinti išvažiavusius darbuotojus yra pigiau nei samdyti užsienietį. Tačiau jeigu sugebi viešojo sektoriaus sąnaudas permesti valstybei, o pats pasiimti tik pelną, be abejo, imigrantas yra maloniau“, – teigė ekonomistė.
Paklausta, kaip tuomet, jos nuomone, turėtų plėtotis Lietuvos ekonomika, nes gyventojų skaičius nuolat mažėja, o verslas neranda darbuotojų, pašnekovė sakė: „Nežinau. Jeigu žinočiau, eičiau į politiką. Mano darbas yra pasakyti, kur matau problemą. Verslininkai verkia, kad neranda žmonių, bet yra vienas geriausių nuolat kartojamų komentarų internete: jums ne darbuotojų trūksta, jums trūksta darbuotojų už dyką. Mūsų verslo kokybė yra žiauriai žema“.
Gauna didelius atlyginimus ir moka didelius mokesčius
Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą atvykstantys vadovai ir kiti profesionalai iš užsienio nesinaudoja valstybine švietimo sistema.
Kita vertus, pašnekovė neatmeta, kad kai kuriais atvejais gali būti, kad iš užsienio atvykęs žmogus praranda darbą, tačiau kartu ji atkreipia dėmesį, kad imigracija į Lietuvą yra labai menka.
„Sutinku, kad su kokia nors kita profesija gali būti problemų, nes žmonės atvažiuoja, padirba, galbūt praranda darbą ir tuomet prireikia ir socialinės paramos. Tačiau pažiūrėjus skaičius, matyti, kad atvažiavusių darbuotojų Lietuvoje yra 1 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus. Jokios problemos nėra, problema be reikalo eskaluojama. Kaip tik mums reikėtų daugiau atvirumo ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojams, nes norime, kad mūsų ekonomika augtų. Juk tie žmonės prisideda prie ekonomikos augimo, o ne tik kelia problemas“, – teigė R. Skyrienė.
DELFI primena, kad Vyriausybė ėmėsi spręsti emigracijos ir imigracijos klausimą. Šią savaitę patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės, sudaryta darbo grupė nagrinės galimybes, kaip būtų galima supaprastinti imigraciją.
Gairėse nurodomas tikslas silpninti emigraciją ir turėti kontroliuojamą imigraciją iš trečiųjų šalių, kuri prisidėtų prie šalies ūkio plėtros.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad imigrantai galės gauti darbo tik ten, kur trūksta darbuotojų ir kartu perspėja, kad nebus leidžiama piktnaudžiauti pigia darbo jėga.
Užsieniečių registro duomenimis, 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 33,3 tūkst. užsieniečių arba 1,1 proc. visų šalies gyventojų. Daugiausiai jų yra atvykę iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Tuo metu 0,6 mln. Lietuvos gyvena kitose Europos Sąjungos šalyse.
Darbo biržos duomenimis, pernai Lietuvoje išduota beveik 5,1 tūkst. leidimų įdarbinti užsieniečius. Absoliuti dauguma darbo jėgos iš užsienio pritraukiama į paslaugų ir pramonės sektorius.
