Šiuo metu Lenkijos bendrovė yra pasirašiusi paslaugų teikimo sutartis keliariems metams su Lietuvos privačių miškų savininkais. Penki bendrovės darbuotojai su medkirtėmis kasdien medieną ruošia Varėnos, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Mokesčius valstybei lenkų verslininkas moka ne Lietuvoje, o Lenkijoje, kur registruota jo bendrovė.
Pradžia – su pjūklu rankose
„Esu žmogus, be galo mylintis mišką. Ir mano darbas bei pomėgiai taip pat susiję su mišku“, - sakė ponas Leonas, anksciau dirbęs karinėse struktūrose. Šiuo metu jis gyvena netoli Elko miesto, Augustavo apskrityje, kur labai gražios apylinkės ir daug miškų.
Savo karjerą miške L. Stasinskis pradėjo įkalbintas draugo ir ėmesis pačio paprasčiausio darbo - su motoriniu pjūklu ruošė medieną. Pradėjęs savo verslą iš valstybės jis nėra sulaukęs jokios paramos.
„Didžiausia parama tada buvo ir dabar tebėra mano šeima. Tik ji visada mane palaiko“, - teigė ponas Leonas, su žmona užauginęs tris vaikus. Sūnus Tobiašas jau 8-erius metus gyvena Islandijoje, dukros - Lenkijoje.
Darbštus verslininkas pamažu subūrė nemažą pjūklininkų komandą, kurioje dirbo 15 brigadų - iš viso net 100 žmonių. Vielka Polska regione buvo praūžęs didelis škvalas, pridaręs nemažai nuostolių, todėl užsiėmimo miško darbininkams nestigo. Visgi darbas miške su motoriniais pjūklais buvo ne tik pavojingas, sunkus, bet ir neypatingai našus.
Ėmė paskolą, pirko techniką
Pieš pat ekonominę krizę Europoje lenkų verslininko veikla tapo nepalyginamai efektyvesnis, kai L. Stasinskis įsigijo John Deere medkirtę ir medvėžę. Brangios mašinos kainavo nemažus pinigus, todėl ponas Leonas turėjo paimti kreditą iš banko. Bet dėl to nė karto nepasigailėjo. Pirkta stambioji medienos ruošos technika, pasak verslininko, atsiperka jau po ketverių metų. O nuo 2008-ųjų metų darbas pasikeitė lyg mostelėjus burtų lazdele – lengviau, greičiau ir žymiai daugiau. ,,Operatorius viena medkirte per 8 darbo valandas paruošia apie 130 kubinių metrų, o viena brigada per metus paruošia apie 37 000 kubinių metrų medienos“, - sakė ponas Leonas.
Medkirčių mašinų operatoriai, norintys dirbti šį darbą, turi baigti nepigiai kainuojančius specialius kursus, bet pradėję dirbti, pasak L. Stasinskio, gauna solidžius atlyginimus. Kartais tenka triūsti – ne tik dieną, bet ir naktį. O juk kiekvienas žmogus nori būti kuo arčiau namų, kad netektų ilgesniam laikui išsiskirti su šeima. Tik ne visada tai įmanoma. Ir pats L. Stasinskis nuolat gyvena viešbučiuose Lietuvoje, todėl mažai laiko būna savo namuose Elke.
Kas ruoš medieną?
Verslininkas teigė, kad ir Lietuvoje, ir Lenkijoje labai trūksta kvalifikuotų miško darbininkų, galinčių dirbti su modernia technika. Daugelis jaunų žmonių laimės ieškoti išvažiavę į užsienius. ,,Sunku surasti pastovius darbininkus. Išmoksta dirbti, valdyti medkirtes, vėliau išvažiuoja i užsienius. Vėl tenka ieškoti naujų žmonių. O tai šiuo metu yra labai sunkus užsiėmimas“, - tvirtino ponas Leonas.
Dėl šiuo metu dirbančių medkirčių operatorių, pasak verslininko, nekyla jokių problemų. Nebūna tokių atvejų, kad kuris nors padaugintų degtinės ir neateitų į darbą ar darbe piktnaudžiautų svaigalais. Kolektyvas darnus, pareigingas ir žino dėl ko dirba.
Sunkumai dėl kalbos
2011- 2012 metais L. Stasinskio bendrovė nukentėjo nuo vagių, kurie net 4 kartus išplėšė medkirtėse esančius įrengimus. Padaryta žala siekė 13 tūkstančių zlotų. Policijai nepavyko išaiškinti nusikaltėlių. Tačiau tai nesužlugdė lenkų verslininko veiklos.
Jeigu medkirtė sugenda, jis kviečiasi meistrus iš Lietuvos arba Lenkijos. L. Stasinskiui patinka savo verslą vystyti Lietuvoje, kur yra jo giminės šaknys. Iš Kauno rajono kilęs verslininko tėtis. Deja, su Lietuvoje esančiomis giminėmis jis ryšių nepalaiko.
Ponas Leonas apgailestauja, kad Lietuvoje jam problemos kyla tik dėl bendravimo su vietos darbuotojais. Kartais būna sunku susikalbėti. Pats lietuviškai nepramoko. Anot jo, tai labai sunki kalba. Dar šiek tiek kalba rusiškai. Angliškai moka kartu tame pačiame versle besisukantis žentas. Lengviausia buvo, kai iš pradžių teko dirbti Varėnos rajone, kur vietinis miškininkas labai gerai kalbėjo lenkiškai.
L. Stasinskis teigė, kad geriau dirbti privačiuose miškuose, negu miškų urėdijose,nes privačių valdų savininkai moka didesnę kainą ir galima dėl jos tartis. O su valstybinius miškus prižiūrinčiomis urėdijomis, anot jo, šia tema nepadiskutuosi.
