Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas ėmėsi net kelių įstatymų, kuriuos reikia pakeisti iki euro įvedimo Lietuvoje.
Lietuvos banko įstatyme numatyta, kad visas Lietuvos banko balanse apskaitomas turtas, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, būtų laikomas centrinio banko nuosavybe, jis gali juo laisvai disponuoti. Šiuo metu įstatymai numato, kad šis turtas yra valstybės nuosavybė, o centrinis bankas jį valdo patikėjimo teise.
Valstybės kontrolės įstatymo pataisose nurodoma, kad ši institucija negali duoti privalomų nurodymų klausimais, susijusiais su Europos centriniu banku ar euro zona.
Abiejų įstatymų pakeitimams buvo pritarta be didesnių diskusijų.
Gaila lito, bet norisi euro
Seime priėmimo laukia ir Euro įvedimo įstatymas, kuriam praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. Ketvirtadienį po pateikimo Seime už projektą balsavo 103, prieš - trys, o du susilaikė. Prie jo svarstymo planuojama grįžti pavasario sesijoje, kuri prasidės kovą.
„Tai yra pagrindinis įstatymas, kuris sureguliuos perėjimą nuo lito prie euro", - posėdyje sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Seime tiesiai paklaustas, ar jam negaila lito, ministras atsakė: „Man gaila lito. Turiu stiprų emocinį santykį su šia valiuta, kadangi tai yra gražiausi mano gyvenimo metai: nepriklausomos Lietuvos atkūrimas ir jos stojimasis ant kojų. Tačiau aš matau, kad litas, su visa pagarba jam, jau įvykdė savo labai sudėtingą užduotį – suvaldyti infliaciją Lietuvoje. Tai pavyko padaryti pritvirtinus lito kursą iš pradžių prie dolerio, o vėliau prie euro“.
Tačiau, anot jo, metas persėsti į galingesnį automobilį.
„Litas savo vaidmenį suvaidino. Kai šalia turime euro zonos šalis Latviją ir Estiją, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų, vienintelis būdas sėkmingai judėti į priekį, tai, vaizdžiai tariant, persėsti iš atitarnavusios mašinos į naują, šiuolaikišką, galingą automobilį, kuris yra euro zona“, - kalbėjo R. Šadžius.
Seimo narys Kęstutis Glaveckas teiravosi, ar bus ribojamos grynųjų pinigų sumų keitimas į eurus.
Ministras pabrėžė, kad įstatymu siekiama nustatyti, kad keičiamų pinigų sumos nebūtų niekaip ribojamos.
Apytiksliais vertinimais, Lietuvoje grynaisiais laikoma apie 11 mlrd. Lt.
Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko klausiamas, koks bus keitimo kursas, finansų ministras sakė, kad kitų šalių praktika rodo, jog keitimo kursas būna toks, koks buvo nustatytas anksčiau siejant valiutas. Šiuo metu vienas euras yra 3,4528 Lt.
„Europos praktika rodo, kad stojant šaliai su fiksuotu valiutos kursu, kaip buvo ir Estijoje, ir Latvijoje, šis fiksuotas kursas ir yra patvirtinamas teisės aktais liepos mėnesį, priimant formalų sprendimą dėl neatšaukiamo kurso“, - teigė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma teiravosi, kaip bus su Lietuvos turimomis aukso atsargomis ir ar yra numatytos sąlygos, kaip galima išstoti iš euro zonos.
„Jokių išstojimo sąlygų nėra numatyta, kaip ir nėra numatyta JAV valstijų išstojimo iš dolerio zonos sąlygų“, - teigė ministras.
Pasak R. Šadžiaus, labiausiai su nesąžiningais verslininkais, nepagrįstai didinančiais kainas, ketinama kovoti viešumu.
Euras neišvengiamas
„Stodami į Europos Sąjungą priėmėme ir tą sutarties dalį, kuri numato euro įvedimą. Aš manau, kad tai yra labai neblogai ir neišvengiama“, - už pasisakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas, paraginęs rimtai ruoštis informacinei kampanijai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas pasisako už euro įvedimą, tvirtindamas, kad jo apsisprendimą labiausiai paskatino informacija, kad Lietuva valiutos konvertavimui išleidžia 140 mln. Lt.
Prieš projektą pasisakęs Mišrios Seimo narių frakcijos narys Remigijus Ačas tvirtino, kad šiam įstatymui reikia platesnės diskusijos.
„Mane stebina požiūris į įstatymą. Tai neturi būti nuspręsta per penkias minutes ar pusę valandos. Šiandien galima konstatuoti, kad valdžia euro nori. Kodėl nori? Akivaizdi nauda, kad nereikės keisti valiutos ar sumažės palūkanos. Bet tauta, kiek žinome, to nenori. Seime diskusijos nebuvo, todėl negalėčiau balsuoti už“, - dėstė jis.
„Informacijos žmonėms labiausiai ir reikia. Neatsakyta į begalę klausimų. (…) Nekompensuotų pensijų ir mažų atlyginimų fone žmonėms kyla klausimų, kaip bus įsivedus eurą“, - prieš skubėjimą pasisakė ir tos pačios frakcijos seniūnė Rima Baškienė.
Įstatyme numatyta, kad nuo euro įvedimo dienos litai į eurus neatlygintinai, neribotomis sumomis ir neribotą laiką bus keičiami Lietuvos banke (LB). Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai bei jų padaliniai šią operaciją tokiomis pat sąlygomis vykdys 6 mėnesius nuo euro įvedimo. Šiam terminui pasibaigus, dar pusmetį tokią pat operaciją vykdys į LB patvirtintą sąrašą įrašyti bankų padaliniai.
Taip pat neatlygintinai litus į eurus keis „Lietuvos paštas“ - 60 dienų nuo euro įvedimo.
Perskaičiuojant litus į eurus siūloma nustatyti bendrą matematinę apvalinimo taisyklę: apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis.
Neatlygintinai bus perskaičiuojami visose bankų klientų sąskaitose laikomi pinigai, išsaugant sąskaitos unikalų numerį.
Kainos litais ir eurais pradedamos privalomai skelbti, praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos (nuo liepos) ir 6 mėn. po euro įvedimo dienos (iki 2015 m. liepos).
Pasak R. Šadžiaus, šių metų biudžete informavimui apie eurą yra numatyta 8 mln. Lt, iš kurių pusė yra Europos Komisijos skirti pinigai.
Lietuva galutinio sprendimo, ar galės nuo 2015 m. įsivesti eurą, laukia šią vasarą.
