„Euromonitor International“ vyresnysis analitikas Kasparas Adomaitis pasakojo, kad ieškant patraukliausių verslo plėtrai miestų buvo atidžiau žiūrima į 120 pasaulio miestų (45 Europos miestai). Į šį sąrašą pakliuvo pasaulio šalių sostinės ir svarbiausi ekonominiai centrai.
Įvertinus apie 270 rodiklių (vartotojų pajamos, išlaidos, BVP augimas, vidutinis atlyginimas, populiacija, išsilavinimas ir kt.) buvo nustatyta, kurie pasaulio miestai pasižymi augančia vartotojų populiacija.
„Orientavomės į tai, kiek miestas auga ir kiek, tikėtina, augs ateityje, kur būtų galima investuoti, nes ten augimas dinamiškas ir toks turėtų išlikti ateityje. Juose nesimato demografinių ar nedarbo problemų“, - kalbėjo pašnekovas.
Paprašytas išvardyti, kokius kriterijus turi atitikti miestas, kad būtų pavadintas ateities miestu, K. Adomaitis visų pirma įvardijo populiacijos augimą.
„Miestai, kurie auga greičiau nei vidutiniškai. Tai parodo augančią vartotojų rinką. Iš tiesų, Europoje tokių miestų nėra daug“, - pastebėjo pašnekovas. Pasak jo, greičiau nei vidutiniškai Europoje auga Stambulas. Ne tokie prasti ir Oslo, Stokholmo, Romos rezultatai. Visi kiti miestai, apžvelgti tyrime, auga lėčiau nei vidutiniškai.
Taip pat miestai, norėję būti pakrikštyti ateities miestais, turėjo pasižymėti augančiomis vidutinėmis vartotojų pajamomis.
„Čia Europos miestai atrodo geriau, nepaisant, kad tyrimo metu buvo vertinamas 2006-2011m. laikotarpis, ekonomikos nuosmūkio, pajamų augimas buvo jaučiamas“, - kalbėjo pašnekovas.
Sparčiai augančiam miestui – nedarbo iššūkiai
Kiti du indikatoriai turėję didžiausios reikšmės vertinant miestų ekonominį potencialą, susiję su darbingo amžiaus populiacija ir nedarbu.
„Jie labiau skirti patikrinti, ar miesto augimo tvarumas išliks, ar jis bus stabiliai augantis“, - kalbėjo pašnekovas.
Deja, kalbant apie darbingo amžiaus žmonių populiacijos tendencijas Europos gyventojai turėtų susirūpinti. Beveik visuose Europos miestuose darbingo amžiaus žmonių populiacija mažėja.
„Stokholmas buvo arčiausiai (iš visų Europos miestų – red.) to, kad būtų priskirtas prie ateities miestų, bet čia buvo aiški senėjimo tendencija. Ateityje mažės žmonių, kurie galės generuoti ekonomikos augimą“, - aiškino K. Adomaitis.
Būtent darbingo amžiaus populiacijos mažėjimą analitikas įvardijo kaip didžiausią Europos miestų bėdą.
„Senėjimo atžvilgiu, Europos mastu geriau laikosi Anglijos, Olandijos miestai, Maskva. Ten bendras populiacijos senėjimas yra lėtesnis labiausiai dėl tebesitęsiančios imigracijos, nes imigruoja daugiausia jauni žmonės“, - pastebėjo specialistas.
Tačiau vien darbingo amžiaus didelio žmonių skaičiaus mieste neužtenka, kad atsipirktų investicijos, orientuotos į vartotojų rinką. Svarbu, kad šie žmonės turėtų darbą. Todėl tyrime buvo atsižvelgta ir į ketvirtą indikatorių – nedarbas.
„Tai labai aktualus indikatorius greitai augantiems miestams. Paprastai, jei miestai greitai auga, tai jie auga dėl imigracijos. Žmonės, kurie ieško darbo važiuoja į stambius miestus, o tai lemia ir nedarbo didėjimą“, - sakė K. Adomaitis.
Atsižvelgus į visus minėtus kriterijus ateities miestais buvo nuspręsta paskelbti jau minėtus Johanesburgą, Ankarą, Bangalorą, Delį, Pekiną, Bankoką ir Almatą.
Kaip pasakojo K. Adomaitis, neprastai atrodė ir Stambulas, tačiau šiam miestui nepavyksta suvaldyti nedarbo.
„Pavyzdžiui, Kinijoje miestai auga sparčiai, bet ir socialinės problemos didėja. Pekinui pavyko pakliūti gal dėl to, kad jis yra administracinis centras, kuriame daugiau valstybinių institucijų, daugiau skiriama lėšų suvaldyti emigraciją“, - teigė pašnekovas.
Europa nebedžiugins?
Pakankamai pesimistiška nuotaika apgaubia pradėjus kalbėti apie Europos miestų patrauklumą verslininkams, nusitaikiusiems į vartotojų rinką. Į ateities miestų septintuką nepakliuvo nei vienas iš Europos.
„Europos miestai tiek nebeauga, nes populiacijos yra stabilizavusios ir nebėra tokios urbanizacijos, kas labai jaučiama Indijoje, Kinijoje ir kitose besivystančiose šalyse, bet, nepaisant to, kai kurie miestai dar auga, vis dėlto jų senėjimas vyksta greičiau nei gali kompensuoti imigrantai“, - komentavo K. Adomaitis.
Prastai palyginus su kitomis pasaulio sostinėmis atrodo ir Baltijos valstybių sostinės.
Vidutinės pajamos tik Vilniuje labai minimaliai padidėjo (2006-2011 m.).
„Bet praktiškai išliko tokios pačios. Rygos ir Talino gyventojų pajamos mažėjo“, - pastebėjo analitikas.
Pasak jo, Baltijos šalių sostinės ateities miestams negalėtų būti priskirtos nei pagal vieną iš anksčiau paminėtų keturių indikatorių. Visuose miestuose didėjo ir bedarbių skaičius. Gyventojų skaičius augo lėtai. Visuose miestuose mažėjo darbingo amžiaus žmonių.
„Reikia pripažinti, kokios galimybės yra kituose miestuose, o perspektyvos Baltijos šalių sostinėse gana ribotos“, - teigė pašnekovas.
