Kaip mums, pasilikusiems, padeda emigrantai?

Išdrįsę emigruoti, mums, išdrįsusiems pasilikti čia, Lietuvoje, kasmet parsiunčia įspūdingas sumas pinigų (mlrd. Lt): 2010 m.-4,4, 2011 m.-4,8, 2012 m.-4,0 ir per III praeitų metų ketvirčius-3,7. Palyginkime: kasmet pensijoms išmokėti reikia apie 8 mlrd. Lt. Arba: šalies BVP 2012 m. „traukė“ 112 mlrd. Lt. Arba - kasmet emigrantai parsiunčia kone tiek milijardų, kiek per vienus ar kitus kalendorinius metus mus sušelpia ES.

Žodžiu, jei ne emigrantai ir Bendrija, išdrįsusiems pasilikti čia, gimtinėje, būtų pakankamai riesta: vartojimas būtų gerokai apgesęs, NT rinka-vangi, o dalis „amžinųjų“ bedarbių kaip mat arba susirastų darbus arba-išlėktų pas tuos, kurie juos maitina iki šiol.

Tačiau nepamirškime, kad dar labai nemažai pinigų emigrantai į gimtinę persiunčia bei parsiveža grynaisiais, tik šios sumos jau niekas nesuskaičiuos. Tai per didžiausias šventes pajunta visų pirma vietiniai bankai, keičiantys svarus ar eurus į mūsų kol kas dar turimą litą; bei visų sričių gydytojai, kai juos taip ir apgula laikinai sugrįžusieji-nuo dantistų iki plastkos chirurgų.

O kur dar kalnai daiktų, emigrantų parvežamų bei parsiunčiamų iš užsienio: nuo automobilių, skalbyklių ir baldų-iki vaistų ar papuošalų. Tiesa, jokie ekonomistai net nebando įsivaiduoti: tai kokia gi viso to-emigrantų vežamų bei siunčiamų pinigų bei daiktų-bendra vertė? Bet tikriausiai drąsiai galima išvardintas pinigų sumas bent jau padvigubinti. Ir jų įtaka visiems emigrantų artimiesiems bei-valstybės finansams (juk tie pinigai ar daiktai nelaikomi „užmarinuoti“) yra neabejotinai ne tokia jau ir maža.

Tik...kas bus, jei 2012 m. takoskyra ims gilėti? Nemaža dalis migrantų vaikus jau išsivežė, likę čia tėvai-jau baigia išmirti, ryšiai su giminėm-nutrūkę arba atnaujinti toje šalyje, kur dabar kartu dirba pusbroliai bei pusseserės. Tai kam tuomet vežti ar siųsti pinigus ar daiktus, jei jau įleistos šaknys ten, užsienyje?

Ir ką apie tai mano ekonomistai bei finansininkai?

Atsiųsti pinigai – nemaža nauda valstybei

Petras Navikas, mokesčių ekspertas

Visi išleisti pinigai Lietuvoje duoda naudą. Tie, kurie uždirbti Lietuvoje ir tie, kurie uždirbti ar kitokiais būdais gauti kitose valstybėse ir atsiųsti Lietuvon. Dauguma atsiųstų litų išleidžiami prekėms ir paslaugoms pirkti, o ne laikomi kojinėse. Valstybė gauna pajamų per mokesčius. Pirkdami prekes ir paslaugas sumoka pridėtinės vertės mokestį ir akcizus, rinkliavas. Gamindami prekes ir teigdami paslaugas įmonės uždirba pelno, o jose dirbantys žmonės gauna darbo užmokestį. Verslas moka pelno, o jame dirbantieji - pajamų mokestį. Be to, abu dar moka įmokas Sodrai, Sveikatos draudimo fondui. Išleidus 4 mlrd. litų atsiųstų litų, valstybės biudžetui patenka 1/5 jų pridėtinės vertės mokesčio pavidalu. O iš viso apie 1,5 mlrd. litų. Taigi atsiųsti pinigai didina ir bendrąjį vidaus produktą.

Manau, kad atsiųsti pinigai yra uždirbti sąžiningai, sumokėti mokesčiai tose valstybėse. Todėl jų papildoma paspirtis valstybės biudžetui nėra didelė, nes jie antrą kartą nepamokestinami Lietuvoje. Lietuvos bankas apskaičiavo kiek oficialiai įvežama pinigų. Mokesčių inspekcija turi galimybę nustatyti ar atsiųstos sumos pinigų yra apmokestintos, ar ne. O jeigu nustato, kad atsiųsti pinigai neapmokestinti, tai juos gavę asmenys Lietuvoje turi sumokėti pajamų mokestį.

Bet kiek įvežta pinigų neoficialiai ir kiek iš jų neapmokestintų kitose valstybėse, galima tik spėlioti. Bet jeigu jie išleidžiami Lietuvoje, tai valstybė, verslas ir jame dirbantieji žmonės gauna savo dalis. O dalis, kuri nežinoma, negali būti reikšminga valstybės biudžetui.

Emigrantų pinigai prilygsta ES paramai

Jekaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė

Eurostat duomenimis, Lietuva įsitvirtino tarp ES šalių lyderių ne tik pagal augimo tempus, bet ir pagal santykinį emigracijos rodiklį. Tačiau Latvijoje ir Lietuvoje pamažu pradeda gerėti gyventojų migracijos rodikliai. Nors abidvi šalys vis dar kenčia nuo darbo jėgos nutekėjimo į užsienį, ypač Jungtinę Karalystę ir Šiaurės šalis, grįžtančiųjų į gimtinę srautas gausėja ir migracijos saldas pamažu ima gerėti. Pavyzdžiui, 2013 Lietuvoje -16,7 tūkst. gyventojų, arba dvigubai mažiau nei atitinkamas vidurkis nuo pat šalies įstojimo į ES. Geresnis rezultatas po įstojimo į ES buvo tik vienais – 2008 – metais, kuomet Lietuvos ūkis buvo pasiekęs piką. Latvijoje tendencijos yra panašios ir tikėtina, kad čia migracijos saldas šiemet bus mažiausias nuo 2004 m. Taigi, Baltijos šalims pavykus išlaikyti spartų ekonomikos augimą kelerius metus iš eilės, po daugiau nei dešimtmetį trukusios pertraukos emigracijos problema galėtų pereiti į antrą planą.

Emigravusių gyventojų perlaidos visu laikotarpiu nuo įstojimo į ES turėjo nemenkos įtakos Lietuvos ekonomikai. Vidutiniškai per metus nuo 2004 m. į tėvynę buvo pervedama apie 2,5 mlrd. litų. Pastaraisiais metais tendencija dar labiau sustiprėjo – 2011 m. buvo pervesta beveik 4 mlrd. litų, pernai – apie 3,6 mlrd. litų, šiemet per 9 mėn. – beveik 3,3 mlrd. (neįskaitant pervedimų už darbą). Panašu kad šiemet galime viršyti visų laikų rekordą, emigrantų pervedimai (sudaro didžiausia dalį privačių asmenų perlaidų) gali viršyti 4 mlrd. litų, t.y. beveik 3,6 proc. nuo BVP. Tačiau tuo pačiu didėjo ir pinigų išplaukos iš šalies, tad saldas, tikėtina bus panašus į 2010 m. rodiklį. Ryškaus sezoniškumo perlaidų srautai neturi, nors paprastai jų yra daugiau 2 ir 4 ketvirčiais (atostogų ir švenčių laikotarpiu).

Tačiau svarbu pažymėti, kad nepaisant didesnio bendro srauto, vienam emigrantui tenkanti suma sumenko nuo 2010 m. dvigubai – nuo 22,7 tūkst. per metus iki 11,3 tūkst. Tą galima sieti su faktu, kad pastaraisiais metais daugiau išvažiuodavo šeimomis, kuomet emigracijos bangos pradžioje dažniausiai išvažiuodavo pavieni šeimos nariai. Gerokai mažesnė yra ir emigrantų daroma įtaka nekilnojamojo turto rinkai.

Žinoma, ši statistika remiasi tik oficialiais šaltiniais ir neaprėpia pinigų sumų, kurios yra įvežamos į šalį, pavyzdžiui, grynųjų pavidalu. Paprastai grynųjų pinigų kiekis ekonomikoje į metų pabaiga išauga, tačiau nustatyti jų kilmę yra itin sudėtinga. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose yra paplitęs atsiskaitymas grynaisiais pinigais, emigrantų „priedas“ gali oficialias perlaidas padidinti iki 20-30 proc. Pritaikus šios koeficientus, bei įvertinus papildomas išlaidas dovanoms ir pan. drąsiai galima lyginti migrantų pinigus su ES paramos srautais. Šiuos pinigus labiausiai „jaučia“ į vidaus vartojimą orientuotos veiklos, NT sektorius.

Nenuostabu, kad ir pagal santykinį perlaidų rodiklį (proc. nuo BVP), pirmaujame ES. Tiesa Eurostat neskelbia darbo pajamų ir parlaidų mūsų rimčiausioms konkurentėms – Lenkijai ir Latviai. Liuksemburgas antrą vietą pelnė dėl itin didelio darbo migracijos srauto (šioje mini valstybėje yra daug atvažiuojančių ir daug išvažiuojančiu darbo dienomis į ir iš kitų valstybių).

Emigrantai pusę pinigų parsiunčia, kitą pusę - parsiveža kišenėse

Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė

Emigrantų perlaidos Lietuvos namų ūkiams yra reikšmingas pajamų šaltinis. Pavyzdžiui, 2013 m. sausį-rugsėjį "Sodros" išmokėta senatvės pensijų suma sudarė 4,4 mlrd. Lt, o oficialaus darbo užmokesčio fondas buvo 15,5 mlrd. Lt. Perlaidų suma siekė 4,1 proc. BVP, o, pavyzdžiui, euro zonos šalių gautų perlaidų ir BVP santykis yra maždaug 10 kartų mažesnis.

Pasaulio banko tyrimas parodė, jog įvairiose šalyse vidutiniškai tik apie pusę sumos emigrantai perveda oficialiais kanalais, o kitą pusę sumos perveža grynaisiais ar kitomis materialinėmis gėrybėmis.

Kita vertus, sunku įvertinti, kiek iš gaunamos sumos gyventojai yra linkę taupyti, o kiek – išleisti. Gali būti, kad nereguliariai gaunamas emigrantų perlaidas gyventojai vertina skirtingai negu nuolat gaunamą darbo užmokestį ar pensijas, ir dėl to yra labiau linkę šias pajamas taupyti. Dėl šios priežasties sunku įvertinti, kiek perlaidos kilsteli mažmeninės prekybos ir vartojimo rodiklius, tačiau neabejotina, jog įtaka yra tikrai teigiama.

Emigrantų „naudą“ pajunta ir čia likusieji, ir valstybė

Laura Galdikienė, „Swedbank" ekonomistė

Migrantų pervedamos lėšos į Lietuvą ėmė labai sparčiai augti Lietuvai įstojus į ES: pvz., 2004 m., mums tik įstojus į Bendriją, migrantai parsiunė 900 mln. Lt (arba 1,4 proc. Lietuvos BVP). Jų pervedimai laikinai sumažėjo 2009 m., kai Vakaruose siautėjo ekonominės krizė. Ir ypač-iš Airijos ir Ispanijos, kurios tada buvo vienos pagrindinių lietuvių emigracijos šalių. 2010-2011 m. vėl pašokus emigracijai, ėmė augti ir emigrantų iš užsienio šalių pervedamos lėšos. Panašu, jog migrantų perlaidos 2013 m. bus panašios kaip 2011 m., o gal net jas viršys.

Pasaulio banko duomenimis, pagal emigrantų perlaidas absoliutine reikšme Europos ir Centrinės Azijos regione pirmauja Ukraina, tačiau šios perlaidos sudaro tik apie 4,8 proc. šios šalies BVP ir nedaug skiriasi nuo situacijos Lietuvoje. Štai Tadžikistane emigrantų pervedimai sudaro net 48 proc. šalies BVP, Kirgizijoje – 31 proc. o į ES besiveržiančioje Moldovoje-ketvirtadalį.
Siekiant įvertinti, kokį poveikį migrantų perlaidos turi ekonomikai, reikėtų tam atlikti išsamesnę analizę. Tikėtina, kad didžioji dalis emigrantų pervedamų lėšų yra panaudojamos namų ūkių vartojimui, sudarydamos apie 5-7 proc. viso namų ūkių vartojimo išlaidų. Migrantų perlaidos taip pat mažina šalies einamosios sąskaitos deficitą.

Ateityje migrantų pervedamų lėšų tendencijos priklausys nuo ekonominės situacijos Lietuvoje bei pagrindinėse emigracijos šalyse. Tikėtina, jog artimiausius kelis metus Lietuva išlaikys spartų ekonomikos augimo tempą, emigracijos srautai ir toliau mažės, o į Lietuvą grįžtančių migrantų srautai augs. Jei šis scenarijus pasitvirtins, emigrantų į Lietuvą pervedamos lėšos turėtų mažėti.

Matykime abu pinigų srautus

Žygimantas Mauricas, Nordea bank Lietuva banko vyriausiasis ekonomistas

Iš tų Europos sąjungos valstybių, kurios pateikia detalius privačių asmenų perlaidų duomenis, Lietuva Europos sąjungoje yra lyderė pagal į šalį atsiunčiamų pinigų kiekį vienam gyventojui: 2012 metais į Lietuvą buvo persiųsta apie 3,6 mlrd. litų, o naujausiais duomenimis vos per devynis 2013 metų mėnesius ši suma siekė 3.3 mlrd. litų. Ši lyderystė neturėtų stebinti, nes per pastaruosius 10 metų iš Lietuvos emigravo 424 tūkstančiai, daugiausiai darbingo amžiaus, gyventojų, kurie siunčia pinigus Lietuvoje pasilikusiems šeimos nariams ir kitiems artimiesiems. Nuo Lietuvos nedaug atsilieka kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys: Latvija, Estija, Lenkija, Ruminija ir Bulgarija. Taip pat ženkliai didėja gyventojų perlaidos į ekonominį nuosmukį patiriančias Pietų Europos valstybes: Portugaliją, Ispaniją, Kiprą ir Graikiją.

Piniginių perlaidų efektas Lietuvos ekonomikai yra nemažas. Metinis darbo užmokesčio fondas 2012 metais Lietuvoje sudarė 35 mlrd. litų, o metinis pensijų biudžetas – 8,2 mlrd. litų. Tad nesunku paskaičiuoti, kad privačių asmenų perlaidos iš užsienio sudarė atitinkamai 10.3% viso darbo užmokesčio fondo ar 44 proc. viso metinio pensijų biudžeto (tikslios statistikos, kur panaudojami iš užsienio gauti pinigai nėra). Visgi, nereikia pamiršti, kad Lietuva yra taip pat tarp šalių, kurių piliečiai išsiunčia nemažą pinigų sumą į užsienį – daugiausiai ten gyvenantiems giminaičiams ir užsienio universitetuose studijuojantiems vaikams ar anūkams. Pavyzdžiui, 2012 metais privačių asmenų perlaidos iš Lietuvos į užsienio valstybes sudarė net 2.7 mlrd. litų, tad grynasis pinigų srauto efektas tebuvo „minus 900“ milijonų litų. Pagal grynąjį „emigruojančių pinigų“ srautą Lietuva nėra tarp pirmaujančiųjų Europos sąjungos valstybių: Lietuvą gerokai lenkia Portugalija, Bulgarija, Ruminija, o taip pat ir mūsų kaimynės Latvija bei Estija.

Piniginių perlaidų statistiką renka Lietuvos bankas, kuris periodiškai visuomenei pateikia trumpas apžvalgas apie naujausias tarptautinio pinigų judėjimo tendencijas. Taip pat dalį informacijos apie tarptautines pinigų perlaidas renka ir visuomenei pateikia komerciniai Lietuvos bankai. Visgi, mano asmenine nuomone, tyrimų kokį poveikį šios perlaidos daro Lietuvos ekonomikai, o ypač atskirų Lietuvos regionų raidai, trūksta.

Nemanyčiau, kad šios valstybės institucijos nemato šių pinigų. Galbūt paprasčiausiai apie šiuos pinigus yra vengiama diskusijų. Pirma, dėl to, kad šie pinigai asocijuojasi su visuomenėje neigiamai traktuojamu reiškiniu – emigracija. Antra, Lietuvos valdžios institucijos turi itin mažą galią kaip nors paveikti šias pajamas, o taip pat jos nėra apmokestinamos. Taigi, nors statistikos apie minėtas-ir ypač grynąsias pajamas- nėra, tačiau dalis emigrantų atsivežtų ir Lietuvoje išleistų pinigų apsiskaito kaip turizmo paslaugų pajamos. Nepaslaptis, kad kai kuriuose sektoriuose (pvz., sveikatos paslaugos), Lietuviai emigrantai sudaro didžiąją dalį klientų.

Kalbant apie daiktų judėjimą, reikėtų vertinti ir tai, kiek tų daiktų-rūbų ar tam tikrais atvejais ir baldų-emigrantai išsiveža į svečias šalis emigruodami. Be to, kaip minėjau anksčiau, pastaruoju metu itin sparčiai auga iš Lietuvos siunčiamų pinigų srautas į užsienį ir tik stipriai išaugę perlaidų srautai iš Norvegijos (dėl puikios ekonominės būklės) ir Jungtinės Karalystės (dėl stiprėjančio Svaro) leidžia atsverti šį balansą. Europos sąjungoje dauguma valstybių turi neigiamą balansą t.y. daugiau pinigų yra išsiunčiama iš šalies negu į ją atsiunčiama. Taip yra dėl smarkios imigracijos į šias valstybes ir aukšto pajamų lygio. Pavyzdžiui, net panašų pajamų lygį turintys vengrai, čekai ar slovakai daugiau pinigų išsiunčia iš savo šalies, negu gauna.

Apibendrinant situaciją akivaizdu: piniginių perlaidų iš užsienio suma Lietuvoje nuosaikiai auga ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį Lietuvos ekonomikai. Atsigaunanti Vakarų Europos ekonomika, stiprėjantis svaras (iš Didžiosios Britanijos Lietuva gauna kone pusę visų piniginių perlaidų) bei vis dar nemaži emigracijos mastai artimiausiu metu didins gaunamų piniginių perlaidų skaičių iš užsienio. Tačiau nereikėtų žiūrėti tik į vieną monetos pusę, o taip pat įvertinti tai, kad piniginių perlaidų iš Lietuvos skaičius taip pat tolygiai auga, tad grynasis perlaidų efektas Lietuvos ekonomikai yra mažesnis. Visgi, tam tikriems Lietuvos regionams piniginės perlaidos yra galbūt vienas iš svarbiausių jei ne svarbiausias pinigų šaltinis, tačiau siekiant įvertinti šį efektą, reikia atlikti išsamesnius tyrimus.