Lietuvos eksportuotojams Ukraina – devinta pagal dydį rinka. Vien per 2012-uosius Lietuvos gamintojai į prezidento Viktoro Janukovičiaus vadovaujamą šalį eksportavo 2,85 mlrd. litų vertės prekių, tai yra kone ketvirtadaliu daugiau nei 2011 m.
Pastaraisiais metais septynmyliais žingsniais į Ukrainą žengęs Lietuvos verslas sukluso.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ir Rusijos, Lietuvos ir Kazachstano verslo tarybų vykdomojo direktoriaus Žilvino Abaravičiaus teigimu, nors Ukrainoje dirbantys mūsų šalies verslininkai kol kas informacijos apie problemas dėl politinės įtampos nepateikė, tačiau kol kas neįmanoma prognozuoti, ar suirutė neigiamai neatsilieps eksportui.
„Labai tikimės, kad neramumai Ukrainoje ilgai nesitęs. Kol kas jie verslo sąlygoms įtakos neturi, o situacija nuolatos stebima. Ženklų, kad Ukraina planuotų riboti prekių įvežimą, neturime. Žinoma, kol ten situacija nestabili, plėtros, investicijų klausimai atidėti. Natūralu, kad verslui reikalinga stabili ir prognozuojama aplinka, o šiuo metu Ukrainoje to nėra“, – „Sekundei“ tvirtino Ž. Abaravičius.
Privalumas – mažesnė konkurencija
Laidų gamintojas Panevėžio „Lietkabelis“ savo produkciją į Ukrainą eksportuoja maždaug dvidešimt metų. Anot įmonės generalinio direktoriaus Sigito Gailiūno, nors dabartiniai įvykiai Ukrainoje kelia nerimą, kol kas politinės nuotaikos verslo sąlygoms įtakos nedaro.
„Jokių nepatogumų nepajutom, dirbam kaip dirbę“, – tikino S. Gailiūnas.
Pasak jo, blogiausias scenarijus į Ukrainą eksportuojančiam Lietuvos verslui būtų, jei pakeliui su Rusija žengianti prezidento V. Janukovičiaus valstybė imtųsi priemonių riboti prekių iš ES šalių įvežimą. Šito Lietuvos verslas bijo kur kas labiau nei Ukrainos nacionalinės valiutos – grivinos – devalvavimo.
„Lietuvos verslui blogiausia būtų apribotas prekių įvežimas. Grivinos devalvavimas nekelia tokios didelės grėsmės, nes atsiskaitymai vyksta eurais“, – mano S. Gailiūnas.
Ukrainos valdžios sprendimas nepasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga Lietuvos verslininkų vertinamas nevienareikšmiškai. Pasak „Lietkabelio“ vadovo, tokia sutartis būtų gerokai palengvinusi lietuviškos produkcijos realizavimą jau vien dėl sumažintų muitų mokesčių. Tačiau S. Gailiūnas svarsto, kad Ukrainai pasirašius tokią sutartį Europos Sąjungos verslininkai neišvengtų konkurencinių barjerų.
„Šiais laikais su Ukraina dirbti gana sudėtinga, todėl daugelis įmonių nelinkusios rizikuoti. Konkurencija yra, bet kur kas mažesnė nei eksportuojant į ES šalis“, – teigė S. Gailiūnas.
Anot jo, didžiausias stabdis, kodėl Lietuvos verslas nesiveržia megzti santykių su Ukraina, – garantijų dėl atsiskaitymų nebuvimas.
„Jei nėra išankstinio mokėjimo, egzistuoja tikimybė, kad atsiskaityti bus delsiama arba apskritai liks neatsiskaityta“, – mano direktorius.
Baisiausia – uždarytos sienos
Viena didžiausių Lietuvoje švaros prekių gamintoja Panevėžio įmonė „Naujoji Ringuva“ trečius metus į Ukrainą eksportuoja visus savo prekiniais ženklais pažymėtus produktus – asmens higienos ir buitinės chemijos priemones.
Reda Krunkaitytė-Grubinskienė, „Naujosios Ringuvos“ produktų vystymo ir eksporto vadovė, pripažįsta, kad naujienos apie padėtį Ukrainoje šiomis dienomis yra vienos svarbiausių. Viliamasi, kad neramumai greitai baigsis ir nebus prieita iki blogiausio, kas galėtų nutikti Lietuvos gamintojams – Ukraina neuždarys sienų eksportui iš ES.
„Šiuo metu nejaučiame politinių įvykių Ukrainoje tiesioginės įtakos verslo santykiams. Mūsų partneriai nedaro jokių pertraukų, muitinė ir kitos reikalingos Ukrainos institucijos dirba įprasta tvarka“, – teigė Reda Krunkaitytė-Grubinskienė.
Jos teigimu, kol kas įmonė nepajuto pokyčių ir dėl to, kad Ukraina liko nepasirašiusi sutarties su ES.
„Pasirašius sutartį galbūt sumažėtų biurokratizmo tvarkant leidimus įvežti prekes į Ukrainą, bet veikiausiai išaugtų konkurencija, nes dabar pasirengti dokumentus, reikalingus norint eksportuoti į Ukrainą, reikia daug žinių, darbo, laiko ir lėšų“, – mano R. Krunkaitytė-Grubinskienė.
Patikimesnė net Baltarusija
Ukrainoje verslo aplinka neprognozuojama, o užsienio verslininkai joje jaučiasi saugiau nei vietiniai. Tokias įžvalgas daro Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius. Anot jo, nors eksportuotojai kol kas didelių problemų nejaučia, bet Ukraina yra valstybė, kur jų visada pakanka.
„Verslininkų požiūris į Ukrainą labai skeptiškas, ji laikoma labai nepatikima partnere. Lygiai tą patį apie savo valstybę kalba ir ukrainiečiai verslininkai. Jie teigia, kad valstybinėje struktūroje visiškas chaosas – nors įstatymai numato galimybę susigrąžinti iš valstybės PVM, tai padaryti praktiškai neįmanoma, nevykdomi įsipareigojimai, susiję su investicijomis, kai dalį jų prideda valstybė. Kai vietinių verslininkų paklausiau, kodėl jie nesikreipia į teismą, jei taip blogai, man atsakė, kad bylinėtis su valstybe būtų beviltiška“, – pasakojo V. Matkevičius.
Anot jo, nors Ukraina turi didelį ekonominį potencialą, tačiau netgi Baltarusija užsitarnavusi kur kas didesnį Lietuvos eksportuotojų pasitikėjimą ir simpatijas.
Kalbama apie atlygį protestuotojams
Iš Ukrainos maždaug prieš savaitę grįžusi panevėžietė Vita Ponomoriova pripažįsta aklai nepasitikinti žiniasklaidos perduodama informacija.
Giminaičius ir bičiulius dvi savaites Ukrainoje lankiusi V. Ponomariova teigia gimtojoje šalyje neišvydusi chaoso, o kalbėdama su vietos gyventojais nepajutusi pilietinio karo baimės.
Anot jos, Ukraina gyvena įprastu ritmu – prekybos centrai, kaip visada, pilni prekių ir žmonių, dėl sunkaus pragyvenimo pensininkai guodžiasi taip pat, kaip jų bendraamžiai Lietuvoje, kai ji lankėsi, miestuose žibėjo naujametės puošmenos.
„Jei nežinočiau, kad vyksta politiniai neramumai, net nesuprasčiau, kad valstybėje kas nors ne taip“, – tvirtina V. Ponomariova.
Vita pasakoja viešėjusi maždaug 800 km nuo Kijevo į Rytus esančiame Donecke. Toks atstumas nėra didelis Ukrainos, pagal užimamą plotą devynis kartus didesnės už Lietuvą, mastais.
„Važiavau per Kijevą ir nieko baisaus jame nemačiau, tik šiukšlių pilną Maidano aikštę. Draugai, gyvenantys Kijevo centre, pasakojo, kad vienu metu pilni traukiniai važiavo į aikštę, bet jie patys ten nėjo. Nors turiu Ukrainoje daug bičiulių ir artimųjų, nesutikau nė vieno dalyvavusio mitinguose Maidane. Autobuse girdėjau kalbas, kad ten atėjusiesiems mokėjo pinigus“, – įspūdžiais iš Ukrainos dalijosi V. Ponomariova.
Po viešnagės gimtinėje ji susidarė nuomonę, kad dauguma ukrainiečių nelinkę rizikuoti ir aktyviai reikštis.
„Gyventojai supranta, kad ekonomiškai Ukraina labai priklausoma nuo Rusijos. Kol Ukraina finansiškai nesubrendusi šalis, kalbėti apie Rytų ar Vakarų kryptį per anksti. Žmonės mano, kad tiesiog nėra tinkamai pasirūpinta pasukti į Vakarus, permainas reikėjo pradėti ne nuo politinio, o nuo ekonominio taško. Paprastas ukrainietis yra apolitiškas“, – tos šalies gyventojų nuotaikas perteikia Vita.
Kada į Europą – tik laiko klausimas
Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiasis gydytojas Ivanas Dorošas įsitikinęs: tėra laiko klausimas, kada jo gimtoji Ukraina pasuks Europos kryptimi. Vakarų Ukrainoje gyvenantys gydytojo giminaičiai mato tik vieną kelią savo šaliai – į Europą.
„Ukrainos žmonės gyvena išties labai blogai. Ten nėra vidurinės klasės – arba visiški vargšai, arba turtuoliai. Kurių daugiau, nereikia nė klausti“, – apie sunkiai besiverčiančius tėvynainius pasakoja I. Dorošas.
Kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvenantį mediką giminės iš Ukrainos pastarąjį kartą lankė bemaž prieš keturiolika metų. Pasak I. Dorošo, ukrainiečiams aplankyti ES valstybę – sunkiai įmanoma misija. Nuo Vakarų pasaulio Ukrainos gyventojai iki šiol atskirti taip, kaip lietuviai gūdžiais Sovietų Sąjungos laikais.
Nors Ukrainos euroskeptikai gąsdina, kad nusisukus nuo Rusijos šalies ekonominė situacija dar pablogėtų, medikas ir jo artimieji tiki politologais, tvirtinančiais, jog ekonominis nuosmukis būtų tik laikinas – milžiniška Ukrainos rinka, atvėrusi vartus ES, netruktų stabilizuotis ir imtų kilti.
I. Dorošas viliasi, kad pilietinio karo Ukraina išvengs, tačiau, anot mediko, vis dėlto šalyje gyvos separatistinės idėjos. Girdėti kalbų, kad Ukrainai gresia būti padalytai į dvi šalis: Rusijos įtakoje pasiliksiančią Rytinę dalį, ir ES pasuksiančią Vakarų Ukrainą.
„Kelias į civilizuotą pasaulį turi būti tiesiamas pačių piliečių rankomis, o ne kaimyninių šalių. Bėda ta, kad per Oranžinę revoliuciją žmonės buvo labai vieningi, ėjo į mitingus ir pasiekė rezultatą. Tačiau paskui jie liko nuvilti tų pačių veikėjų. Dabar baiminasi, kad vėl nepasikartotų tas pats“, – mano I. Dorošas.
