Ir, atrodo, ledai pamažu ima judėti – per palyginti trumpą laiką savo padalinius mūsų šalyje įkūrė tokios visame pasaulyje garsios kompanijos kaip „Barclays”, „Western Union Financial Services“, „MMars, INC“, „Thermo Fisher Scientific Inc“, „Albright International“, „DFDS Seaways“, „TEVA Sicor Biotech“ bei kitos. O pati Lietuva pernai pripažinta viena iš lyderių tarp visų Centrinės ir Rytų Europos valstybių, sugebėjusių pritraukti daugiausiai užsienio kapitalo įmonių. Visa tai yra nemažas Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros prie Ūkio ministerijos VšĮ „Investuok Lietuvoje“ nuopelnas. Apie tai, kiek patrauklūs ir žinomi esame pasauliui bei kokios priežastys stabdo spartesnį užsienio investicijų atėjimą į mūsų šalies regionus, su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore Milda Dargužaitė kalbasi korespondentė Rasa Prascevičienė.
- Jau pats įstaigos pavadinimas VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad Jūsų tikslas – nešti pasauliui žinią apie Lietuvą kaip patogią vietą verslui. Kokiais būdais tai darote ir kiek plačiai užsienyje mūsų šalies vardas yra žinomas?
- Mus, lietuvius, visą pastarąjį pusmetį netgi vadovavusius ES Tarybai, galbūt ir nustebins faktas, kad daugelio užsienio šalių verslininkai apie Lietuvą iki šiol yra girdėję labai mažai arba netgi nežino nieko.
O finansinių resursų plačiai reklamai, deja, turime nedaug. Mūsų dėmesio centre kaip potencialiausios investuotojos yra visos Skandinavijos šalys, Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV. Visose šiose šalyse turime savo partnerius, agentūras, dirbančias viešųjų ryšių sektoriuje, šių šalių leidiniuose publikuojame vietos verslui aktualius straipsnius, pateikiame makroekonomikos rodiklius, kurie užsienio verslininkams atskleidžia bendrą situaciją mūsų valstybėje.
Tačiau neretai, siekiant prisitraukti investuotoją, tenka pasinaudoti tiesiog žmogiška išmone. Štai Trakų r. ką tik įsikūrė žemės ūkio technikos gamybos įmonė – antroji pagal dydį šios pramonės šakos kompanija JAV – „Kinze Manufacturing“.
Kadangi daug savo produkcijos ši kompanija yra pardavusi į Rusiją, ji ieškojo vietos, kur Rytų Europoje galėtų pasistatyti ir savo gamyklą.
Mums prireikė visų metų atkaklaus darbo, kad amerikiečius įtikintume bent atvažiuoti pasižiūrėti į Lietuvą. Bet jie pirmiausia apsilankė dešimtyje vietų Lenkijoje, Čekijoje ir tik paskutinę kelionės po Europą dieną šiaip taip prikalbinome atvykti pas mus. Akivaizdu, kad mūsų šalis jiems padarė gerą įspūdį, nes už JAV ribų kompanija apskritai investuoja pirmą kartą.
Jau pirmajame gamybos etape amerikiečių įmonėje bus įdarbinta 250 žmonių, o visa pagaminta produkcija eksportuojama į Rusiją, Ukrainą ir kitas Rytų Europos šalis.
Didelėse valstybėse, pavyzdžiui, JAV, skleisti žinią apie Lietuvą nėra lengva. Todėl čia ypač aktyviai bendraujame su lietuvių išeivijos diaspora. Apskritai visur pirmiausia stengiamės susirasti savo tėvynainių ir juos pasitelkiame. Šiuo metu lietuvių dirba įvairiausiose pasaulio kompanijose. Jiems perduodame informaciją, kurią jie savo ruožtu galėtų paskleisti plačiau. Tačiau labiausiai esame suinteresuoti, kad didžioji dalis emigrantų grįžtų. Jie ir grįžta bei sėkmingai randa darbą tose pačiose užsienio kapitalo įmonėse. Tarkime, „Barclays“, „Western Union Financial Services“ apie 10 proc. darbuotojų – iš svetur grįžę lietuviai.
Dalis emigrantų parsiveža ne tik įgytas žinias, bet ir verslumo įgūdžių bei sėkmingai susikuria savas įvairių konsultacijų, informacinių technologijų įmones.
- Esame konservatyvi tauta. Mes įtariai žiūrime į Europos Sąjungą, į eurą, mes nenorime žemės parduoti užsieniečiams. Tad kodėl turėtume norėti užsienio investicijų? Juolab kad užsienio kompanijose darbo vietų gyventojams sukuriama ne taip ir daug.
- Pernai du trečdaliai užsienio investicijų Lietuvoje buvo orientuotos į finansinių bei informacinių paslaugų sritį. Jose pridėtinę vertę kuria aukšta darbuotojų kompetencija. Kitaip tariant, užsienio kompanijos Lietuvoje ieško išsilavinusių žmonių ir jiems moka atlyginimą, kuris yra daug didesnis nei šalies vidurkis. Vadinasi, užsienio kapitalo įmonėse dirbančių žmonių perkamoji galia yra didesnė. O tai naudinga visai šalies ekonomikai. Be to, iš užsienio investicijų didėja įplaukos į šalies biudžetą, nes užsienio kapitalo įmonės dirba skaidriai ir šiuo metu jos sumoka net 68 proc. biudžeto įplaukų.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad į šalį atėjusi užsienio kapitalo įmonė kuria vadinamąjį multiplikacinį efektą. Kitaip tariant, teikia užsakymus vietiniams verslams - tiekimo, logistikos, finansų apskaitos ir kt. Multiplikacinio efekto mastą labai sunku suskaičiuoti tiesiogiai, bet jis yra kelis kartus didesnis negu užsienio kapitalo įmonėje sukurtos darbo vietos. Be to, moderniose įmonėse diegiamos naujos technologijos ir ugdomos darbuotojų kompetencijos. Tad šie darbuotojai visada galės dirbti pasaulinėse kompanijose su pasaulinio lygio technika. Mūsų šalyje yra socialinė grupė žmonių, kuriuos arba būtina aprūpinti aukštos kvalifikacijos darbu, arba šie žmonės emigruos.
Tokių užsienio kompanijų, kurioms Lietuvoje būtų reikalinga pigi nekvalifikuota darbo jėga, – mažuma. Visų pirma dėl to, kad mūsų minimalus atlyginimas nėra konkurencingas, palyginti su mažiau išsivysčiusiais kraštais. Tad Lietuva šiuo požiūriu nėra patraukli.
Kita vertus, įmonės, kurių veikla paremta pigiu rankų darbu, gamybą labai lengvai gali perkelti ten, kur rankų darbas dar pigesnis. Todėl tokios užsienio investicijos būtų labai trumpalaikis nedarbo problemos sprendimas.
Mano manymu, kryptingas ekonomikos vystymas įmanomas tik ant stiprių pamatų. O tada bus reikalingi ir įvairiausi smulkieji, šeimos, verslai. Kai žmonės turės daugiau pinigų, jie norės valgyti restoranuose, poilsiauti, pramogauti. Bet jeigu pradėsime kurti darbo vietas vien kepdami bandeles, kvalifikuotų žmonių Lietuvoje neliks.
- Užsienio investuotojai kol kas noriau kuriasi mūsų didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, uostamiestyje Klaipėdoje. Kokia šiandien situacija regionuose?
- Tai, kad šiuo požiūriu pirmauja Vilnius, nestebina, nes čia lengviausia rasti kvalifikuotų darbuotojų, o tai užsieniečiams – pats svarbiausias kriterijus. O regionuose sėkmė priklauso nuo klasterių (geografiškai artimų vieningai veikiančių įmonių grupių) buvimo ar nebuvimo. Tarkime, Alytuje galėtų būti plėtojama tekstilės, Kazlų Rūdoje – medienos, Kaune – elektronikos gamyba. Marijampolė turi privalumą kaip logistikos centras. Žodžiu, kiekvienas regionas turėtų galvoti, ką jau turi ir į kokio profilio įmones tikslingiausia orientuotis.
Tačiau yra tik keletas savivaldybių, kurios investuoja lėšų ir pastangų, siekdamos skatinti kryptingą verslą. Dauguma, deja, žiūri tik į tai, kaip įsisavinti ES lėšas, kurios nebūtinai skiriamos strateginiam tikslui pasiekti.
Bene geriausias šalies pavyzdys šiandien – Druskininkų savivaldybė, beje, nesiorientuojanti į užsienio investicijas. Bet druskininkiečiai turi aiškų tikslą - kurti ir plėtoti kurortą. Kitas geras pavyzdys – Kazlų Rūdos savivaldybė, besiorientuojanti į medienos perdirbimo pramonės plėtrą.
Ši savivaldybė skiria daug dėmesio verslo inkubatorių kūrimui, verslumo skatinimui bei verslo sąlygų gerinimui.
- Kiek užsienio kapitalo įmonėms patrauklios mūsų laisvosios ekonomikos zonos?
- Tiek užsieniečiams, tiek lietuviams verslininkams šios teritorijos tarsi ir turėtų būti patrauklios dėl čia veikiančioms įmonėms kurį laiką taikomų mokesčių lengvatų. Tačiau dažniausiai pirmuosius kelerius metus, kol įmonė tik steigiama, ji daug pelno negauna, todėl ne itin juntamas ir mokesčių naštos palengvinimas. LEZ patrauklu kitkas – šios teritorijos turi valdytoją, kuris padeda greičiau įsikurti, netoliese yra kitų įmonių, su kuriomis galima bendradarbiauti.
- Kaip užsienio investuotojai vertina mūsų šalies įstatyminę bazę?
- Sakyčiau, kad Lietuva šiuo požiūriu yra konkurencinga. Pagal Pasaulio banko reitingą, verslo sąlygų patrauklumu pernai mūsų šalis užėmė 17 vietą pasaulyje ir buvo pirmoje vietoje visoje Rytų ir Centrinėje Europoje.
Mums patiems dažnai situacija atrodo blogesnė nei yra iš tikrųjų.
Tačiau verslui mažinant administracinę naštą, manyčiau, dar yra kur padirbėti. Todėl viena mūsų funkcijų – padėti užsienio investuotojams šią naštą sumažinti iki minimumo. Ir tai viena priežasčių, kodėl tokia institucija kaip „Investuok Lietuvoje“ yra reikalinga. Jeigu užsienio verslininkai bandytų Lietuvoje įsikurti savarankiškai, manau, jiems tai būtų daug sunkiau ir užtruktų gerokai ilgiau. Mūsų šalyje be galo opus teritorijų planavimo klausimas. Konsultantai užsieniečiams pataria nė negalvoti apie statybas regionuose, kurių savivaldybės šio klausimo nėra išsprendusios.
- Kaip užsienio investuotojai vertina žinią apie Lietuvoje inicijuotą referendumą žemės užsieniečiams pardavimo klausimu?
- Deklaracijos, kad žemės negalima parduoti užsieniečiams, yra signalas visam pasauliui, jog užsienio kompanijos pas mus nėra vertinamos. Tačiau Lietuvos prioritetas turėtų būti būtent verslo skatinimas, nes verslas kuria darbo vietas.
- Priešindamiesi užsienio investicijoms, ypač žemės ūkyje, žmonės turi savų argumentų – užsieniečiai Lietuvoje palieka užterštą gamtą, o pagamintą produkciją išsiveža.
- Viešųjų interesų klausimas išties yra problema, nes šie dalykai mūsų šalyje nėra tinkamai reglamentuoti. Šiuo metu bet kas ir bet kada verslui gali pareikšti savo pretenzijas. Keli žmonės gali sukurti asocijuotą struktūrą ir savo nuomonę įvardyti kaip viešojo intereso gynimą. Dažnai tai vyksta ne todėl, kad verslas pažeidžia bendruomenės interesus, bet siekiant pasipelnyti. Mano manymu, turėtų būti nustatytas konkretus terminas, per kurį suinteresuotos grupės galėtų pareikšti savo nepasitenkinimą.
- Pagyti nuo korupcijos ir kyšininkavimo mums, deja, vis dar nepavyksta. Ar su šiais reiškiniais susiduria ir užsienio investuotojai?
- Solidžioms užsienio kompanijoms, su kuriomis mes ir dirbame, korupcija, kyšininkavimas yra visiškai nesuprantami dalykai. Dažniausiai Lietuvoje korupcija „išlenda“ tuomet, kai verslininkams reikia paspartinti įvairių leidimų gavimo procesą, nes jis neretai vilkinamas piktybiškai. Todėl šią problemą būtina spręsti iš esmės. Ir tą turi padaryti Vyriausybė bei Seimas, priimdamas atitinkamus teisės aktus. Apmaudu matyti, kaip mūsų politikai skęsta smulkmenose, užuot galvoję apie skaidrumo ir efektyvumo didinimą visuose valdymo lygmenyse. Mūsų įstaiga savo ruožtu kelia sistemines problemas. Nuolat gilinamės, dėl kokių priežasčių investuotojui iškilo vienokių ar kitokių kliūčių, ir inicijuojame atitinkamų teisės aktų pataisas. Mano galva, taip pat turėtų elgtis visų valstybinių institucijų specialistai.
- Lietuvos agroverslas savo žinomumą pasaulyje stengiasi didinti dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse mugėse ir parodose. Kiek, Jūsų manymu, tai efektyvu?
- Įdėjus daug lėšų ir pastangų rezultatų nebūtinai bus daug. Kai pradėjau dirbti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadove, mūsų įstaiga labai išsigrynino savo kelionių bei renginių tikslus, t.y. kur pravartu vykti ir kokių rezultatų iš to tikimės.
Reikia tikėtis, kad Lietuvos įmonės, kurios vyksta į daugia-profilines parodas, jose sulaukia tam tikro dėmesio. Tačiau daug tikslingiau vykti į savo konkretaus sektoriaus renginius, į kuriuos susirenka tos pačios srities atstovai - statybininkai, agroverslininkai, informacinių technologijų specialistai ir t.t.
Visada reikia skaičiuoti, kaip už tą pačią kainą galima gauti didžiausią naudą. Galbūt straipsnis šalies leidinyje, skirtame tikslinei auditorijai, bus naudingesnis negu dalyvavimas pasaulinio masto parodoje ir eksponatų į ją gabenimas.
Mūsų savivaldybės iš projektų užsienio investicijoms skatinti gauna tikrai nemažai lėšų. Tačiau kai išgirstu apie savivaldybių delegacijų keliones į Indiją, Pietų Korėją ar Japoniją, tai laikau ne konkrečių investuotojų paieškomis, bet turizmu.
- Septyniolika metų praleidote JAV. Ten Jūsų karjera klostėsi puikiai – prestižiniame Prinstono universitete įgijote finansų inžinerijos magistro laipsnį, ėjote itin aukštas viceprezidentės pareigas pelningiausiame Niujorko „Goldman Sachs“ banke. Tačiau buvusios Vyriausybės ūkio ministro kvietimu grįžote į Lietuvą. Jūsų vadovaujama VšĮ „Investuok Lietuvoje“ taip pat netruko įgyti naują pagreitį. Tad kaip jaučiatės sulaukusi dabartinio Seimo narių kritikos bei idėjų VšĮ „Investuok Lietuvoje“ restruktūrizuoti?
- Iš tiesų apmaudu, kad Lietuvoje specialisto postą lemia ne kompetencija, bet politinės intrigos. Tai, kad po kiekvienų Seimo rinkimų kažkam reikia „nukirsti galvą“ – jokia naujiena. Bet mano situaciją šiandien stebi daugelis išeivijos lietuvių. Jiems tai taip pat bus ženklas, kiek esame reikalingi Lietuvai.
