„Aš nedirbau su unijos vidine informacija, nebuvau jų valdybos narys ar pareigūnas. Dirbau su išorės informacija – finansų rinkos, makroekonominė aplinka“, - DELFI komentavo S. Jakeliūnas.
Vis dėlto premjero patarėjas teigė, kad tokios baigties buvo galima tikėtis.
„Tokių tendencijų kredito unijose ir ne tik kredito unijose buvo galima tikėtis dėl to, kaip ankstesnės Lietuvos banko valdybos neatsakingai prižiūrėjo finansų sistemą“, - teigė jis.
Pasak jo, kredito unijos steigėsi labai liberaliai, jų veiklos priežiūros standartai buvo silpni.
„Ne tik kredito unijų, bet ir komercinių bankų priežiūra buvo nepakankama ir neefektyvi. Konkrečiai Skandinaviškų bankų priežiūra sukėlė visoms kitoms finansų rinkų institucijoms (problemų – DELFI) – kreditavimas buvo perteklinis, nekilnojamo turto ir kitos kainos kilo labai sparčiai, o po to, kai 2008 m. kreditavimo politika radikaliai pasikeitė, visas nekilnojamas turtas, įkeistas, smarkiai nuvertėjo, atsirado daug nemokių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, ir visi kiti rinkos dalyviai praktiškai liko ant ledo“, - nuomonę išsakė S. Jakeliūnas.
„Kredito unijoms padariniai tikriausiai skaudžiausiai jaučiasi, nes jos turi mažai galimybių pasipildyti kapitalo iš Skandinavijos, kažkur kitur“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, ar kredito unija kaip finansinės institucijos forma gali efektyviai veikti Lietuvoje, premjero patarėjas teigė: „Visos finansų institucijos, kurios remiasi pinigais ir skolina pinigus, pačios savaime visame pasaulyje yra rizikingos. O kredito unijų veiklos principai yra grįsti kooperacine nuosavybe arba valdymu, kai pajininkai ar nariai suneša pinigus, vieni kitus gerai pažįsta, gali tokiu būdu ir prižiūrėti, ir kontroliuoti finansinius procesus. Jeigu tas yra, tai toks modelis gali būti veiksnus“.
Pasak premjero patarėjo, kai kuriose pasaulio valstybėse kredito unijos sėkmingai veikia ir turi senas tradicijas.
„Tačiau yra ir tokių atvejų, kai prisidengiant kooperacinės bankininkystės forma veikiama mažiau efektyviai. Ir kadangi priežiūra buvo labai liberali, steigimosi tvarka labai liberali [...], ir neesant kooperacinės sistemos ir valdymo kompetencijos, matyt, ir atsirado čia visokių atvejų, kuomet modelis buvo neveiksnus ir tos rizikos dar labiau išryškėjo“, - sakė pašnekovas.
S. Jakeliūnas „Vilniaus taupomosios kasos“ analitiku dirbo nuo 2011 m. pab. iki 2012 m. pabaigos.
