Norint užtikrinti efektyvų būsimų sėkmingų darbuotojų rengimą vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, reikalingi ilgalaikiai švietimo ir mokymo planai, kurie laiku būtų koreguojami, būtų tariamasi su verslo, jaunimo organizacijomis. Sprendimas jaunimo nedarbo problemą spręsti skiriant pašalpas darbdaviams mainais už jų įdarbinimą – nėra labai vykęs. Tai nėra labai vykęs ir perspektyvus sprendimas. Geriau šiuos pinigus skirti programoms, skirtoms jaunuolių gebėjimams stiprinti, kūrimui.
Lietuvos verslo konfederacija yra sėkmingai įgyvendinusi kelis moksleivių ir studentų verslumą skatinančius projektus. Tarp jų žinomiausi projektai – „Creazone“ ir „Žmogus tarp žmonių“ skirti ugdyti jaunimo verslumą. LVK organizavo moksleivių vasaros „Jaunųjų startuolių" stovyklas. Taip pat prisidėjo įgyvendinant Lietuvoje verslumo ugdymo modelį „Junior Enterprise”.
Nedarbas jaunų žmonių tarpe vis dar nepriimtinai didelis ir artimoje ateityje gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikos potencialui bei konkurencingumui. Todėl pradedant nuo paprastų žingsnių, pavyzdžiui, paprastinant darbo santykių reguliavimą, bendradarbiaujant su partneriais ir formuojant pozityvų jaunimo požiūrį į verslą, informuojant apie verslo naudą visuomenei ir skatinant jaunus žmones kurti naujus verslus, visi prisidedame prie ekonominės ateities kūrimo. Reikia neužmiršti ir to jaunimo, kuris šiuo metu studijuoja ar dirba užsienyje. Privalome padėti jiems grįžti ir įsitvirtinti Lietuvoje. Kvietimas grįžti ir dirbti Lietuvai turi eiti ne tik iš verslo organizacijų lūpų, bet ir iš valstybės institucijų ir valstybės vadovų. Esu įsitikinęs, kad dalis iniciatyvaus ir gabaus jaunimo, baigusio studijas užsienyje ir įgijusio profesinės patirties, pasirenka grįžti į namo. Verslo organizacijos privalo padėti jaunimui norinčiam grįžti ir kurti savo šalyje. Turime padėti jiems užsienyje įgytas žinias realizuoti Lietuvoje.
Lietuvos verslo konfederacija kartu su kitomis verslo partnerėmis ir jaunimo organizacijomis bei socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, ūkio bei žemės ūkio ministrais 2014 m. sausio 14 d. pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Šiuo susitarimu bus siekiama remti jaunimo integraciją į darbo rinką, mažinant mokestinę naštą ir darbo vietų kūrimo kaštus, darbdaviai bus skatinami kurti naujas darbo vietas.
Statistikos departamento duomenimis, per 2013 m. I pusm. įregistruota 29,5 tūkst. jaunų asmenų iki 25 m. amžiaus (19,8 proc. visų bedarbių). Tai 9,2 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (buvo 32,5 tūkst. – 19,3 proc. visų bedarbių). Lietuvos pernai metų I pusmečio duomenimis, jaunimo nedarbo rodiklis yra 2,1 proc. punkto mažesnis nei ES vidurkis (23,2 proc.). 17-oje šalių šis rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje, 10-yje – mažesnis. Per vienerius metus jaunimo nedarbas sumažėjo 5,3 proc. punkto. ES lyderiai 2014-2015 m. laikotarpiui skyrė 6 mlrd. EUR (21 mlrd. Lt) kovai su jaunimo nedarbu. Lietuva jaunimo nedarbui mažinti per šį metus gali tikėtis iki 900 mln. Lt ES paramos.