Atskira tema turėtų būti skolinimasis kasdieninio vartojimo reikmėms. Jei skolinamės tokiems pirkiniams, kurie padeda kurį laiką patogiau ir gražiau gyventi; linksmiau, maloniau leisti laiką, verta gerai pagalvoti, ar tokie pirkiniai atitinka mūsų finansines galimybes ir ar neužsikrauname skolų naštos, kurios šie trumpalaikiai malonumai neverti. Nors vieną ekonomikos ar finansų vadovėlį perskaitęs žmogus pasakys, kad skolintis apsimoka, jei paskolos palūkanos mažesnės už infliaciją ar santaupų palūkanas. Tokie atvejai reti, bet kartais jų pasitaiko. Taip pat ne klaida skolintis, jei už skolintas lėšas įsigytas daiktas padeda sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas. Skolintis būsimųjų pajamų sąskaita drąsiau, jei neabejojama, kad tos pajamos ateityje tik didės.
Tačiau, norint sumaniai skolintis, t. y. pasirinkti tinkamiausią paslaugą, negana perskaityti tik ekonomikos vadovėlį. Reikėtų išmanyti dar bent keletą su skolinimosi elgsena susijusių dalykų, jei vis dėlto i apsisprendėme naudotis skolintomis lėšomis. Nes paskolų, skirtų vartojimo reikmėms tenkinti, yra visokių: vartojimo kreditų, asmeninių paskolų, kredito kortelių, debeto kortelių su kredito limitu, sąskaitos kreditavimo paslaugų, susietojo vartojimo paskolų, smulkiųjų, mažųjų, greitųjų vartojimo kreditų...
Skirti, kur skolintos lėšos, o kur savos
Kartais žmonės paskolas pradeda laikyti asmeninėmis pajamomis, t. y. pernelyg lengva ranka skolinasi ir pamiršta, kad paskolas reikės grąžinti. Tačiau net ir gana patyrę žmonės nepajunta, kada pradeda leisti jau skolintas lėšas, jei naudojasi, pavyzdžiui, kredito kortele ar kita panašia paslauga. Juk vieną kartą sudarius sutartį lėšomis galima naudotis bet kada. Pavyzdžiui, nejučia išleidę ne tik savus, bet ir skolintus pinigus, žmonės tvirtina, kad jei tik būtų žinoję, jog jau perka nebe už savus, o jau už skolintus pinigus, tai būtų tų pirkinių atsisakę... Taip pat dažnai minima asmeninių finansų valdymo klaida, kai žmogus tuo pat metu turi ir santaupų, už kurias negauna jokių palūkanų, ir naudojasi skolintomis lėšomis, turėdamas kredito kortelę, ir moka dviženkles palūkanas. Todėl tie, kas nepratę kruopščiai planuoti ir kontroliuoti savo išlaidų, turėtų nuolat kontroliuoti tokios sąskaitos likutį, kad neviršytų savo galimybių ir neturėtų mokėti palūkanų už neplanuotas paskolas.
Gerai apgalvoti, kada skolą bus galima grąžinti
Viena vertus, kuo trumpesnį laiką būsime skolingi, tuo mažiau sumokėsime palūkanų. Antra vertus, kai žinome, ko norime (greičiau grąžinti paskolą), lengviau tą ir padaryti. Tam reikės iš anksto gerai išsiaiškinti grąžinimo sąlygas. Neretai sąlygų itin daug – nustatomos įvairios palūkanų normos pagal tai, per kiek dienų skola bus padengta (pavyzdžiui, grąžinus skolą iki nustatytos mėnesio dienos gali būti neskaičiuojamos palūkanos), nustatytos mažiausios leistinos paskolos įmokos (pavyzdžiui, 5 proc. pasiskolintos sumos, bet ne mažiau kaip 20 litų), kokiu būdu pinigai turi patekti į paskolos sąskaitą (reikia pildyti mokėjimo dokumentus ar pinigai pervedami ar nurašomi iš kitų sąskaitų automatiškai). Laiku neapsižiūrėjus, paskola gali tapti brangesnė (dėl mokesčių už vėlavimą), negu planavome.
Teisingai apskaičiuoti paskolos kainą
Nereikėtų lyginti kriaušių su obuoliais, procentų su litais, metų palūkanų normos su paskolos kaina. Derėtų įvertinti visas išlaidas, ne tik palūkanų dydį. Norint palyginti paskolas pagal kainą, geriausia žiūrėti ne į paskolos metų palūkanų normą, bet į bendrą vartojimo kredito kainos metų normą (dažnai žymimą įvairiausiomis santrumpomis: BVKKMN, MKGN ar MPGN ar pan.). Į ją įtraukiamos ir kitos pagal sutartį susijusios išlaidos. Jei be paskolos už papildomą mokestį (arba didesnes palūkanas) siūlomi dar kokie nors papildomi dalykai – kava, pica, loterija, įvairios draudimo rūšys ir panašiai, reikėtų įvertinti, ar iš tiesų jie reikalingi. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar dažnai ketiname skolintis ateityje, t. y., ar naudingiau iš anksto susitarti ir dėl daugkartinės galimybės pasiskolinti, ar sudaryti tik vieną sutartį dėl konkrečios sumos ir konkretaus grąžinimo termino. Kaskart, sudarant kredito sutartį, reikės mokėti ir paskolos sutarties sudarymo mokestį. O būna ir tokių sutarčių, pagal kurias, pavyzdžiui, dvylika mėnesių leidžiama neribotą kartų skaičių pasinaudoti, grąžinti ir vėl pasinaudoti suteiktu kredito limitu, o mokestį mokėti vieną kartą už visą kredito limito sutekimo laikotarpį. Tiesa, tokiu atveju nereikėtų pamiršti apie pavojų sumaišyti savus ir svetimus pinigus.
Iš anksto išsiaiškinti, o kas, jeigu...
Kadangi skolindamiesi ir įsipareigodami pinigus grąžinti ateityje, nežinomybės vis tik neišvengiame(nesame šimtu procentų tikri dėl savo pajamų ir galimybių vykdyti įsipareigojimus ateityje) verta iš anksto susipažinti, o kas, jeigu... Kokios mūsų pareigos ir teisės tokiu atveju ir kokių galime tikėtis pasekmių.
Yra išmintingų žmonių, kurie sugeba nesiskolinti vartojimo reikmėms, – jie viską gerai suplanavę, turi santaupų didesniems pirkiniams, jau yra susitvarkę buitį, geba griežtai riboti savo norus. Tačiau jeigu vis dėlto nusprendžiate skolintis vartojimo reikmėms – tada svarbu atsakingai įvertinti savo galimybes paskolas grąžinti ir sumaniai pasirinkti skolinimosi paslaugą. Vis dėlto dar yra nemažai paviršutiniškų žmonių, kurie nesigilina, tačiau toks paviršutiniškumas gali būti pernelyg brangus būdas įgyti išminties.