Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad yra moki, o konsultantų ieško, nes nori, kad jai vėl pradėtų skolinti bankai. Miestas dievagojasi šiuos metus planuojantis baigti subalansuotu biudžetu.
Šios savaitės pradžioje savivaldybė paskelbė konkursą finansinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų pertvarkymo planui parengti. Konkurso nugalėtojas turės parengti planą ir pasiūlyti sprendimus kaip sumažinti savivaldybės skolą, atkurti mokumą ir prieinamumą prie kreditavimo rinkos.
Lietuvoje savivaldybės bankrutuoti negali, tačiau kitose šalyse miestų bankrotų yra pasitaikę. Pavyzdžiui, vasarą apie bankrotą paskelbė JAV didmiestis Detroitas.
Be to, anot jos, savivaldybė turi pavaldžių įstaigų ir nėra žinoma, kaip ji vykdo savo įsipareigojimus joms. Pašnekovė prisimena, kad net jai būnant finansų ministre būdavo pakankamai sudėtinga išsiaiškinti, kas ir kokius investicinius projektus ketina vykdyti.
„Kai dar dirbant ministre tekdavo išgirsti, kad kažkas statys kažkokias aikšteles ir statybas finansuos per pavaldžią įmonę, tai bandydami savivaldybėje išsiaiškinti, koks finansinis įsipareigojimas tai bus, ji nemalonėdavo mums atsakyti į šiuos klausimus“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak buvusios finansų ministrės, Vilniaus miesto savivaldybės skolos problema yra sena.
„Ši situacija atsirado ne vakar, ne užvakar ir ne prieš dvejus metus. Dar iki krizės savivaldybių pajamos sparčiai augo, tačiau Vilnius visada pasižymėjo tuo, kad visada turėjo daug visokių idėjų. Yra buvusi ne viena stambaus masto idėja, kuriai nebuvo realaus finansavimo. Kai atėjo krizė, pajamos dar labiau sumažėjo“, – komentavo ji.
Vilniaus miesto savivaldybės DELFI pateiktais duomenimis, savivaldybės biudžeto skola 2014 m. sausio 1 d. sudarė 1,274 mlrd. Lt. Prognozuojama, kad šiemet savivaldybės biudžetas bus 1,2 mlrd. Lt. Seimo patvirtintame biudžete numatyta, kad sostinės skola šiemet negali viršyti 135 proc. biudžeto.
Net ir didėsiančios pajamos neįtikino skolintojų
Jis atkreipia dėmesį, kad skolintojų pasitikėjimo neatkūrė net ir tai, kad nuo šių metų sostinės iždo pajamos kiek padidės dėl iš valstybės biudžeto pervedamos didesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies.
„Sprendimas, nulemsiantis savivaldybės pajamų padidėjimą, neįtikino finansų rinkų dalyvių, kad dėl to Vilniaus savivaldybės mokumas padidės. Iš šios situacijos kiekvienas gali pasidaryti išvadas. Dažniausiai turbūt galvojama, kad didesnės pajamos nereiškia, jog sumažės savivaldybės deficitas ir jos skolas. Tai turbūt reiškia, kad bus vykdoma daugiau investicinių projektų, bus imtasi daugiau veiklos ir dėl to padidės išlaidos, o deficitas ir skolas nesumažės“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2012 m. įsteigė taksi bendrovę „Vilnius veža“, tais pačiais metais įsteigta ir skrydžių bendrovė „Air Lituanica“. Įstatinis bendrovės kapitalas buvo 0,5 mln. Lt. Buvo prognozuojama, kad trečdalį akcijų valdys savivaldybė.
Jis apskritai kritikuoja sprendimą Vilniui tenkančią GPM dalį šiemet padidinti nuo 42 proc. iki 48 proc.
„Aš jau pernai sakiau, kad vien dėl to, jog bus padidinta GPM dalis, tenkanti Vilniaus savivaldybei, sostinės problemų neišspręs. Tai sukurs kitų problemų, nes tai reiškia, kad kitoms neturtingesnėms savivaldybėms teks mažesnė šio mokesčio dalis. Tai reiškia, kad regioninė atskirtis gali didėti ir kitos savivaldybės turės mažiau galimybių plėtoti savo infrastruktūrą, mažinti socialinę atskirtį“, – sakė banko vyriausiasis ekonomistas.
Be to, esą GPM dalies padidinimas yra sprendimas, leidžiantis finansuoti tik einamąsias problemas, tačiau neužkertantis kelio problemų paaštrėjimui ateityje.
„Juk vėl gali būti, kad Vilniaus savivaldybė imsis įvairių investicinių projektų, steigs savivaldybės įmones ir jos išlaidos didės daugiau negu pajamos, o prie ko tai ves, mes visi puikiai suprantame“, - dėstė pašnekovas.
Jo nuomone, savivaldybės skolą reikėtų valdyti įstatymais. Pavyzdžiui, valstybės biudžeto išlaidos reguliuojamas Fiskalinės drausmės įstatymu, kuris riboja išlaidų didėjimą, jeigu biudžetą kamuoja deficitas.
„Sisteminės problemos egzistavimą rodo, kad niekas savivaldybėje nenori skolinti ir paskutinį kartą savivaldybė sugebėjo pasiskolinti tik užstatydama savo pastatą. Tai irgi šį bei tą pasako apie rinkos dalyvių požiūrį į savivaldybės mokumą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
DELFI primena, kad spalį buvo skelbta, jog mažiau nei prieš metus Lietuvoje veiklą pradėjęs suomių bankas „Pohjola Bank plc“ už įkeistą dangoraižį paskolino 51,7 mln. Lt.
Paklaustas, ko galėtų imtis savivaldybė, kai išleis pasiskolintus pinigus, o daugiau negaus pasiskolinti, ekonomistas sakė: „Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ji paprašys Vyriausybės paskolos. Tokiu atveju paskola bus realiai perskirstyta į valstybės lygmenį“.
Žada elgtis drausmingai
„Savivaldybė yra pajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Finansinių įsipareigojimų pertvarkymo planas rengiamas tam, kad bankai vėl pradėtų skolinti savivaldybei“, – DELFI sakė Vilniaus miesto savivaldybės Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintaras Kaminskas.
Jo teigimu, pasamdytas konsultantas turės nustatyti įsipareigojimus, kuriuos reikėtų pertvarkyti, taip pat plano rengėjas privalės įvertinti savivaldybės galimybes gauti papildomas pajamas ir pateikti savo pasiūlymus bei pastebėjimus.
G. Kaminskas tvirtino, kad savivaldybėje atlyginimai nevėluoja.
„Apsidraudimui, tam, kad ateityje nepritrūktų apyvartinių lėšų, yra paskelbtas konkursas dėl trumpalaikės paskolos, kuria galima bus pasinaudoti jei pritrūktų apyvartinių lėšų“, – komentavo jis.
Savivaldybės atsakyme DELFI primenama, kad savivaldybė, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi viešojo transporto bei kitų įmonių darbą nuo 2012 m. sutaupė daugiau nei 70 mln. Lt.
„Primename, kad kasmet viešojo transporto poreikis, kurį padengia miesto biudžetas, siekia 106 mln. lt. Darželių ir kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. Lt“ – dėstoma atsakyme.
Tikslus savivaldybės biudžeto vykdymas 2013 m. turėtų paaiškėti kitą savaitę.
Pasak savivaldybės, griežta taupymo politika bus vykdoma ir 2014 metais: transporto pertvarka leis sutaupyti dar 10 mln. Lt, taip pat nuo 2014 m. bus taikomas 2,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifas apleistiems pastatams, o NT mokestis komerciniams pastatams padidintas nuo 0,8 iki 1,0 proc.
Taip pat esą planuojama, kad už žemės sklypų, kuriuose yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi statiniai, nuomą ar naudojimą būtų taikomas 3 proc. mokesčio tarifas nuo žemės vertės. Šiuo metu galioja 0,1-0,3 proc. mokesčio tarifai.
Tokiu atveju prognozuojamas žemės mokesčio surinkimas 2014 m. padidėtų 7,3 mln. Lt. NT mokesčio surinkimas 2014 metais siektų 110,4 mln. Lt.
Savivaldybė laikosi pozicijos, kad Vilniaus savivaldybės biudžeto skola susidarė dėl 2008-2012 metų laikotarpį vykdytos ydingos Vyriausybės finansų politikos. Minėtuoju laikotarpiu Vilniui buvo paliekama 40 proc. mieste surenkamo GPM , kai tuo pat metu Klaipėdoje ir Kaune likdavo per 90 proc. GPM. Todėl , savivaldybės nuomone, Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. Lt.
Savivaldybė viliasi, kad nuo šių metų GPM dalį padidinus iki 48 proc., šiemet pavyks subalansuoti miesto pajamas. Dėl padidėjusios GPM dalies savivaldybė turėtų gauti per 40 mln. Lt daugiau. Iš viso pajamos iš GPM turėtų viršyti 400 mln. Lt.
Paskolos nesikreipė
Finansų ministerija tvirtina, kad kol kas Vilniaus miesto savivaldybė dėl paskolos nesikreipė.
„Jeigu kreiptųsi, būtų nagrinėjama galimybė suteikti trumpalaikę paskolą laikinam biudžeto pajamų trūkumui padengti. Tačiau būtų atsižvelgta į savivaldybės biudžeto pajamų vykdymą ir dar negrąžintas trumpalaikes paskolas valstybės biudžetui“, – DELFI teigė finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Vilniaus savivaldybė iš 2013 m. suteiktų tokių paskolų yra negrąžinusi 23 mln. Lt.
