Be to, šios premijos vis dažniau išmokamos ne prieš Kalėdas, o po Naujųjų metų.

„Daugumos įmonių padėtis yra gera, ūkis atsigauna, eskortuojanti pramonė turėjo ypatingai stiprius metus. Taigi tai leidžia spėti, kad nemaža įmonių dalis pelnu pasidalins su dirbančiaisiais, kurie kūrė pridėtinę vertę. Akivaizdu, kad jų bus daugiau nei pernai, tačiau tikslių skaičių neturime, negalime sakyti, kad visos įmonės gali tai sau leisti“, – DELFI sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.

Jo teigimu, vienkartinės premijos įmonėms yra netgi patogiau nei, pavyzdžiui, atlyginimo padidinimas.

„Padidinus atlyginimų lygį iškyla tam tiktas pavojus, kad prasidėjus nuosmukiui tai gali turėti neigiamos įtakos įmonei. O metų pabaigoje pažiūrėjus, kad užsidirbai, tikrai galima pasidalinti pelnu ir su darbuotojais. Tokios vienkartinės išmokos leidžiant finansinei situacija yra ir populiariau ir saugiau įmonei nei rizikingai padidinti atlyginimą“, –

Pasak G. Rainio, įmonės taip pat teikia ir dovanas: šokoladus, saldainius, sūrius, kalakutus.

Dovanos dydis yra kur kas didesnis nei gauna darbuotojas, nes nuo visų dovanų dar yra nuskaičiuojami mokesčiai“, –pastebi pašnekovas.

Kitų metų biudžete planuojama iš įmonių pelno mokesčio gauti 1,6 mlrd. Lt. 2014 m. pelno mokestį įmonės mokės už šiuos metus. Šiais metais jo buvo planuojama gauti 1,28 mlrd. Lt, tačiau, Finansų ministerijos duomenimis, planas yra viršijamas ir per vienuolika mėnesių gauta 1,34 mlrd. Lt.

Reikalaujamų rodiklių tik daugėja

Tarptautinės verslo konsultacijų kompanijos „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovo Baltijos šalims Eligijus Kajieta DELFI sakė, kad didžioji dalis kompanijų turi metinės premijas. Tačiau dabar jų vadinti kalėdinėmis negalima, nes dažna įmonė jas išmoka jau po Naujųjų metų.

„Tai yra dažnas elementas įmonėse. Tačiau pastaraisiais metais matome, kad kintamo atlygio schemos tampa labiau formalizuotos. Jeigu anksčiau būdavo, kad vadovas gruodžio mėnesį padalija tam tikras premijas remdamasis savo požiūriu pagal tai, kiek kas nusipelnė, tai dabar nuo tokių tryliktų atlyginimų ar kalėdinių premijų daugelis kompanijų nueina ir premijų išmokėjimą sieja su įmonės bei asmeniniais rezultatais“, – komentavo jis.

Aiškesnį nustatymą, kokios premijos laukia už rezultatus lėmė ir buvusi krizė.

„Atsigaunant po krizės darbuotojai būdavo pakankamai įtarūs ir nelinkę tikėti pažadais, todėl verslas buvo priverstas duoti kažką apčiuopiamesnio nei pažadai. Todėl ir būdavo aiškiai apibrėžiama, kaip veiks premijų sistema. Dažniausiai metų pradžioje nustatomi rezultatai, kuriuos vertina metų pabaigoje“, – sakė E. Kajieta.

Tiesa, pastebima, kad premijos neauga, be to, norint ją gauti reikia įgyvendinti vis daugiau rodiklių.

Eligijus Kajieta

Remiantis „Hay Group“ tyrimo rezultatais, šiais metais darbuotojų kintamosios atlygio dalies dydis mažėjo 11 procentų lyginant su praėjusiais.

„Vis gerėjančių įmonių rezultatų kontekste tai gali atrodyti keistai. Tačiau pernai už 2011 metų rezultatus išmokėtos premijos iš dalies buvo kompensacija už kelerius metus nedidintus bazinius atlyginimus. Šiais metais tai keičiasi: per pastaruosius metus kintamo atlyginimo schemos buvo peržiūrimos. Priedų išmokėjimas vis labiau susietas su įmonės finansiniais rezultatais bei kitais kokybinis rodikliais, todėl norint juos užsidirbti tenka išpildyti vis daugiau sąlygų“, – sakė E. Kajieta.
 
Pasak jo, kintamo atlyginimo schemos išlieka gan dosnios: išpildžius visus reikalavimus ir pasiekus individualių tikslų, darbuotojams žadėtos vieno, dviejų ar net daugiau mėnesinių atlyginimų dydžio metinės premijos. Tačiau per 2013 m. išmokėtos premijos nesiekė vieno mėnesinio bazinio atlyginimo.

„Premijų dydžiai labai priklauso nuo pareigybės lygio ir srities kurioje dirba darbuotojai. Vadovų premijos paprastai yra didesnės. Pardavimų srityje dirbančių darbuotojų nuo rezultatų priklausanti atlyginimo dalis taip pat būna didesnė, tačiau jie gauna mažesnį bazinį atlyginimą, nei kitos analogiško lygio pareigybės“, – pridūrė pašnekovas. 

Tiesa, net ir premijas mokančiose įmonėse ne visi gali jų tikėtis.

„Yra dalis darbuotojų, kuriems pagal atlyginimo schemą nepriklauso premijos, dažniausiai tai yra žemesnės grandies darbuotojai, pavyzdžiui, valytojos, kur sunkiausia apibrėžti individualų rezultatą“, – sakė E. Kajieta.

DELFI jau rašė, kad valstybės įstaigos šventinių premijų neplanuoja. Nei Vyriausybės kanceliarijos, nei Prezidentūros, nei Seimo kanceliarijos darbuotojams vadinamieji „šventiniai“ priedai šiemet mokami nebus.

Nėra tikslios statistikos, kiek įmonių išmoka metines premijas. Tai galima numanyti įvertinus gyventojų pajamų mokesčio įplaukas gruodį ir sausį bei jas palyginti su ankstesniais mėnesiais.

Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusių metų gruodį ir šių metų sausį iš viso buvo surinkta 1,4 mlrd. Lt, o per praėjusių metų spalį-lapkritį perpus mažiau – 645,15 mln. Lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (159)