„Aš apie ekonominius burbulus galvoju kaip apie socialinę epidemiją“, - per Vilniuje vykusią profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos Lyderiai“ diskusiją „Spekuliacinės turto kainos ir platesni mūsų tikslai“ sakė R. Shilleris.
Jis dėstė, jog ekonominiai burbulai yra analogiško pobūdžio kaip, pavyzdžiui, uodų populiacijos protrūkiai, kai dėl tam tikrų aplinkos veiksnių jų prisiveisia daugiau nei įprastai.
Panaši situacija susiklosto kai ima formuotis ekonominis burbulas: daugiau žmonių ima galvoti, kad kainos sparčiai augs ir toks požiūris ima sklisti kaip virusas. Galiausiai tai paveikia daugelio žmonių elgesį.
Pasak ekonomisto, viena iš prevencijos priemonių, kaip išvengti galimų burbulų, yra neleisti didelėms finansų institucijoms manyti, kad jei kiltų ekonominių sunkumų, vyriausybės ištiestų jiems pagalbos ranką.
R. Shillerio manymu, finansų institucijų apibūdinimas „per didelis, kad žlugtų“, kuris ekonominiu sunkmečiu buvo taikomas didiesiems Europos bankams, yra ydingas ir priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad tokie milžinai nesusiformuotų.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto (NT) burbulą JAV profesorius dėstė, jog kartais jo yra klausiama, kad NT kainos JAV grįš į 2006-2007 m. lygį.
„Nominaliai šis kainų lygis turėtų būti pasiektas 2019-2020 m., tačiau kasmet infliacija siekia po 2 proc., taigi, realiai jos į 2006-2007 m. lygį sugrįštų apie 2030 m., o gal ir vėliau“, - svarstė jis.
R. Shilleris priminė, kad nėra teorijos, teigiančios, jog NT kainos turi nuolat kilti ir per dešimtmečius išlieka stabilios arba didėja nežymiai. Profesorius dėstė, jog per ekonominį pakilimą žmonės kažkodėl galvojo, kad kainos nuolat kils – tai ir lėmė NT kainų burbulą, kuris galiausiai sprogo.
Visgi R. Shilleris pripažino, kad prognozuoti, kas įvyks ateityje yra nepaprastai sudėtinga, nes egzistuoja „per daug tikėtinų teorijų“, o žmonių nuotaikos lemia ateitį ir tai yra fundamentali ekonomikos problema.
Kalbėdamas apie ekonominį stabilumą ir burbulų prevenciją, R. Shilleris pabrėžė, jog yra labai svarbu, kad valstybinės finansų priežiūros institucijos nebūtų „paskutine darboviete“ specialistams, t.y., kad jose mokamos algos būtų patrauklios šią sritį galintiems inovuoti žmonėms, o ne biurokratams.
Diskusijos metu profesorius R. Shilleris siūlė, jog lietuviai galėtų koncentruotis į investavimą kuriant naujas, nebūtinai dabar populiarių sričių įmones ir taip prisidėti prie šalies ekonominės naudos, bei patarė vengti spekuliatyvaus turto kaupimo. Jis taip pat patarė laikytis atokiau nuo investavimo sričių, apie kurias visi entuziastingai kalba.
Profesorius didelio populiarumo sulaukusiuose savo darbuose yra perspėjęs apie pastarąjį JAV nekilnojamojo turto ir praėjusio dešimtmečio pradžios technologijų įmonių akcijų burbulus. 2013 m. jam įteikta Nobelio ekonomikos premija už empirinę turto kainų analizę.
R. Shilleris didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis ir tvirtina, kad mūsų kultūroje yra įsišaknijusi drąsa ir išradingumas, apie tai skaitykite DELFI.
Lietuvoje reikalinga pertvarka
„Profesoriaus įžvalgos labai vertingos. Jų pagrindu iš esmės pasikeitė centrinių bankų požiūris į turto kainas. Šiuo metu visame pasaulyje yra peržiūrimas centrinių bankų reguliavimo priemonių arsenalas, papildant jį priemonėmis, kurios leistų užbėgti burbulų formavimuisi už akių. Tuo keliu žengia ir Lietuva“, – sakė diskusijoje su Nobelio premijos laureatu dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Pasak M. Jurgilo, jau inicijuoti įstatymų pakeitimai, suteiksiantys Lietuvos bankui įgaliojimus vykdyti ne tik atskirų finansų įstaigų priežiūrą, bet ir nustatyti, stebėti ir vertinti kylančias grėsmes šalies finansų sistemos lygiu. Vadinamosios makroprudencinės politikos priemonės padės užkirsti kelią besiformuojantiems naujiems burbulams ir sušvelninti neigiamą jų poveikį Lietuvos ekonomikai.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos bankų atstovai bei šiai diskusijai namo grįžę specialistai iš Londono ir Honkongo.
