Buvusių bankininkų baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą, todėl kaltinamieji ramiai galės sutikti artėjančias šventes – kitas posėdis numatytas tik po Naujųjų metų.
Nuosprendį jau rašęs teisėjas Arūnas Kisielius nusprendė papildomai prie bylos prijungti du nuosprendžius – vienas paskelbtas kaltinamajam, kitas – nukentėjusiajam.
„Teismas atnaujino įrodymų tyrimą, nes turi būti ištirti tam tikri dokumentai – kai kuriems iš byloje dalyvaujančių asmenų kitose bylose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, be to, teismas paklausė, ar civilinis ieškovas – bankas – prie ieškinio gali pateikti dar papildomus duomenis“, – sakė advokatas Saulius Juzukonis.
Jo teigimu, bankas turi pagrįsti kaltinamiesiems pareikštą ieškinį dėl patirtos žalos, kai buvo sumenkinta reputacija. Iš kaltinamųjų bankas siekia prisiteisti kelis milijonus litų.
Taip pat paaiškėjo, kad kitoje byloje teismas yra nuteisęs kartu su buvusiais bankininkais teisiamą įtakingą verslininką – Vilniaus rajone esančios „Rukainių pirties“ savininką Marijaną Romanovskį. Nuosprendį išgirdo ir šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas verslininkas – dar spalį jis 4 metams pasiųstas už grotų.
Didelio rezonanso sulaukusioje byloje anksčiau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamuosius siūlė pripažinti kaltais ir įkalinti nuo 2 iki 6 metų ir 6 mėnėsių.
Bausmes kaltinamiesiems prokuroras pasiūlė neviešame posėdyje – byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios ne tik su banko, bet ir klientų komercinėmis paslaptimis.
Pareigūnai įtaria, kad grupuotei, kuri rinko duomenis apie banko klientus, galėjo vadovauti dabar jau buvęs Lietuvos pašto vadovas Andrius Urbonas, kurį į aukštas pareigas pareigas tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis paskyrė tuomet, kai specialiosios tarnybos aiškinosi vyro galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Prokuroras mano, kad A. Urbonas už grotų turi praleisti 6 metus 6 mėnesius.
Tuo metu buvusį „Swedbank lizingo“ komercinio transporto lizingo skyriaus vadovą Ramūną Macą valstybės kaltintojas siūlo įkalinti 5 metams 6 mėnesiams.
Paskolų tarnybos vadovui Pauliui Čiapui gresia įkalinimas 2 metams, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ Paskolų komiteto pirmininkui Ruslanui Pogorelovui – 3 metai 6 mėnesiai nelaisvės.
Bankroto administratorių Andrių Grigalauską prokuroras pasiūlė įkalinti 5 metams, o įtakinką verslininką, Vilniaus rajone veikiančios Rukainių pirties savininką Marijaną Romanovskį, kuris kitoje byloje teisiamas ir dėl buhalterinių pažeidimų, – 6 metams.
Rinko informaciją apie banko klientus
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad veikdami išvien keturi kaltinamieji surinko informaciją apie keturių įmonių finansinę padėtį, tarp jų – banko „Swedbank“ bei išperkamosios nuomos bendrovės „Swedbank lizingas“ sudarytas sutartis.
Banko projekto vadovu dirbęs R. Macas esą sąmoningai vilkino derybas tarp banko ir įmonių.
Nustatyta, kad panaudojant psichinę prievartą ir grasinant Kauno rajone veikiančios įmonės vadovai buvo verčiami perduoti jiems daugiau kaip 225 tūkst. Lt – esą už tarpininkavimą pratęsiant transporto ilgalaikės nuomos sutartis, kurių terminai ėjo į pabaigą.
Tačiau, pasak pareigūnų, įmonių vadovai prieš reketininkus atsilaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad veikdami A. Urbono vadovaujamoje organizuotoje grupėje, didelės vertės turtą prievartavo bei pasikėsino apgaule jį užvaldyti R. Macas, M. Romanovskis ir A. Grigalauskas.
Be to, pastarasis bendrininkų grupėje su R. Pogorelovu apgaule įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą – vienam asmeniui 20 dienų paskolinęs 48 tūkst. Lt, be vieno paprastojo vekselio, įkalbėjo tokiai pat sumai pasirašyti ir antrą – neva, laidavimo sumetimais. Šį vekselį vyras pateikė antstoliui, kad tariamoji skola būtų išieškota. Skolininkui atsiskaičius jam buvo paaiškinta, kad papildomi pinigai – „bauda“ už pavėluotai grąžintą skolą.
Įgijo banko ir transporto įmonių sudarytų paskolų sutartis
Po dviejų mėnesių analogišku būdu bendrininkų pora įtariama apgavusi dar vieną asmenį, tiktai suma buvo kone dukart didesnė.
M. Romanovskį prokurorai taip pat kaltina terorizavus vieno banko departamento vadovą, grasinus fiziškai su juo susidoroti. Šiam kaltinamajam inkriminuotas ir asmens, pagal savo atliekamas funkcijas ir turimus įgaliojimus prilyginto valstybės tarnautojui – vienos kredito unijos paskolų komiteto pirmininko R. Pogorelovo – papirkimas.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 5 tūkst. Lt kyšio dėka M. Romanovskio proteguojamai įmonei buvo suteiktas 630 tūkst. Lt kreditas.
Įtakingu verslininku laikomas M. Romanovskis taip pat kaltinamas tuo, kad neturėdamas legalaus priėjimo prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos, neteisėtai įgijo įvairaus formato kompiuterines bylas su duomenimis apie banko ir transporto įmonių sudarytas paskolų sutartis.
Kaltinimus dėl didelės vertės turto prievartavimo ir pasikėsinimo apgaule jį užvaldyti veikiant organizuotoje grupėje, sukurstymo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir komercinio šnipinėjimo prokurorai pateikė ir A. Grigalauskui Prieš teismą taip pat stos ir jam talkinęs buvęs banko paskolų tarnybos vadovas P. Čiapas.
Laikėsi konspiracijos – vienas kitą vadino numeriais
Prokurorai yra teigę, kad verslininką, finansų ir komercijos vadovus, advokato padėjėją, buvusį banko paskolų projektų vadovą į organizuotą grupę suvienijo troškimas savo įgytas žinias, išmonę ir ryšius panaudoti ne verslui plėtoti.
Nustatyta, kad kiekvienas grupuotės narys, vykdydamas bendrai sutartą nusikalstamos veiklos planą, turėjo skirtingus vaidmenis bei atliko tam tikras užduotis – vieni rinko informaciją apie banko klientus, stambius verslo subjektus, kurie turėjo finansinių sunkumų, o kiti darė poveikį pasirinktiems subjektams stengdamiesi įvairiais būdais juos priversti bendradarbiauti su grupės nariais, ir net mėginant įtakoti, kad sąmoningai būtu vilkinamos derybos tarp banko ir įmonių.
Treti, prisistatydami konsultantais, teikiančiais tarpininkavimo paslaugas, iš įmonių bandydavo gauti informaciją, reikalingą tolesnei nusikalstamai veiklai prieš jas vykdyti bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva galimus banko veiksmus jų atžvilgiu, dėl to apgaule ar grasinimais vertė susimokėti už neva suteiktas paslaugas.
Vienas grupuotės narių net buvo atsakingas už ryšius su teisėsaugos institucijomis atliekant jose kontržvalgybinius veiksmus – taip buvo siekiama užtikrinti organizuotos nusikalstamos grupės nevaržomus veiksmus ir saugumą.
Nustatyta, kad grupės nariai laikėsi konspiracijos, vienas kitą vadino ne vardais, o tik numeriais (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, ir t.t.), be to, bendravo specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti įsigytais ir nuolat keičiamais išankstinio mokėjimo plano mobilaus ryšio telefonų numeriais bei susirašinėjo sutartu būdu internete, naudojo šifruotus pavadinamus.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas sostinės policijai pranešė banko atstovai, atlikę patikrinimą.
