"Svarbu pastebėti, kad Lietuvos kelių mokestis atitinka pagrindinius Europos teisingumo teismo išnagrinėtus apyvartos mokesčio bruožus. Tikėtina, kad sprendimas Italijos atveju gali turėti įtakos bylose dėl Lietuvos kelių mokesčio bei gali būti paskata dar kelių ES valstybių narių mokesčių mokėtojams ginčyti abejotinus mokesčius", - sakė "PricewaterhouseCoopers" mokesčių skyriaus vadovė Kristina Kriščiūnaitė-Bartusevičienė.
Ji taip pat teigė, kad Lietuvos įmonės irgi turi galimybių prisiteisti nuo Lietuvos narystės ES sumokėtą kelių mokestį.
"Tai nėra šimtaprocentinė galimybė, tačiau kelių mokestis Lietuvoje turi daug apyvartos mokesčio požymių", - sakė K. Bartusevičienė.
Lietuvoje kelių mokestis nuo apyvartos naikinamas nuo 2005 metų liepos 1 dienos. Tačiau valdančioji koalicija yra paskelbusi apie planus reformuojant mokesčių sistemą nuo 2006 metų įvesti "laikiną" vadinamąjį "solidarumo" mokestį, kuris pakeistų naikinamą kelių mokestį.
Teigiama, kad tiesiogiai į biudžetą mokamas "solidarumo" mokestis padidintų metines biudžeto pajamas 460-480 mln. litų.
"PricewaterhouseCoopers" teigimu, paprastai Europos teisingumo teismas priima generalinio advokato paskelbtą išvadą, todėl tikėtina, kad šios išvados turinys atitiks teismo sprendimo turinį.
Jei Teisingumo teismas priims sprendimą, kad IRAP mokestis prieštarauja ES teisei, Italijai gali tekti mokesčių mokėtojams sugrąžinti iki 120 mlrd. eurų.
Italijos vyriausybė prieš įvesdama IRAP mokestį buvo gavusi Europos Komisijos pritarimą, kad jis atitinka ES teisės reikalavimus, tačiau tai gali neišgelbėti šio mokesčio.
Lietuva jokio pritarimo iš ES dėl kelių mokesčio nėra gavusi. Panašus mokestis nuo apyvartos taikomas ir Vengrijoje.
Lietuvoje taikomo kelių mokesčio tarifas yra 0,1-1 proc., standartinis šio mokesčio tarifas - 0,48 procento. Finansų ministerijos duomenimis, 2004 metais surinkta 437,16 mln. litų kelių mokesčio.