Tuo metu valdantieji tvirtino, kad taip ir bus daroma, tačiau įstatymai neleidžia tokios nuostatos įrašyti biudžete.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Jurgis Razma siūlė biudžete numatyti, kad jeigu bus viršplaninių lėšų, jos turėtų būti skirtos sumažintų senatvės pensijų kompensavimui.

Tačiau nei Seimas, nei Vyriausybė šiam siūlymui nepritarė. „Man nepatinka pasiūlymo tonas, nes eina kalba apie Jūsų Vyriausybės priimtą įstatymą. Pritariu manantiems, kad šis klausimas yra labai jautrus ir nereikėtų juo spekuliuoti“, - tvirtino finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministras aiškino, kad sumažintų pensijų kompensavimas bus svarstomas kitąmet.

Tačiau J. Razma darsyk siūlė biudžete atskirame straipsnyje įrašyti pažadą, kad viršplaninės pajamos bus skirtos pensijų kompensavimui. Tačiau ir šįkart Seimas po diskusijų tam nepritarė. 

Bent jau tokią išvadą padarė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, pasitarusi su frakcijomis. Ginčas kilo dėl to, kad už pataisą balsavo 60 Seimo narių, o Seimo statute numatyta, jog pataisoms, kurioms nepritaria Vyriausybė, reikia 71 balso. Tuo metu opozicijos lyderis Andrius Kubilius laikosi nuomonės, kad ši nuostata galioja tik su konkrečiais pinigais susijusiems straipsniams, todėl J. Razmos pataisą reikia laikyti priimta.

„Gaila, kad per ketverius metus būnant Vyriausybėje nebuvo suprasta, kaip yra formuojamos biudžeto išlaidos ir pajamos. Tai yra didžiulė gėda. Biudžete gali būti numatyti tik konkretūs asignavimai. Nesiteisinkime prieš visuomenę dėl jūsų padarytų klaidų.(...) Mes ir su Seimo pirmininke, ir koalicijoje esame aiškiai pabrėžę, kad viršplaninės pajamos bus skirtos pensijų kompensavimui“, - tvirtino premjeras Algirdas Butkevičius.

„Taip negalima elgtis su žmonėmis. Pažadas turi būti ne tik pažadas, bet jis turi būti įrašytas biudžeto įstatyme", - piktinosi TS-LKD narys Rimantas Jonas Dagys.

DELFI primena, kad pensijas A. Kubiliaus Vyriausybė buvo sumažinusi dvejus metus - 2010-2011 m. Kol kas jokių įstatymų projektų nėra numatyta, tačiau kai kurie valdantieji kalba, kad kompensavimą bus galima pradėti pavasarį.

Skaičiuojama, kad šioms kompensacijoms mokėti reikia 1,1 mlrd. Lt.

Posėdyje Seimo nariai teikė pasiūlymus dėl įvairių objektų remonto, paramos įvairioms sritims, tačiau jiems nebuvo pritarta. Finansų ministras Rimantas Šadžius posėdyje sakė, kad iš viso buvo gauti 36 pasiūlymai biudžeto išlaidas padidinti 215 mln. Lt. Tačiau Vyriausybė nusprendė palaikyti tik tris pasiūlymus. 

Balsuodami Seimo nariai taip pat nusprendė biudžete nenumatyti lėšų Valdovų rūmams, nuspręsta palikti pačiam kultūros ministrui spręsti, kiek lėšų jiems skirti. Pirminiame projekte rūmams buvo planuota daugiau nei 13 mln. Lt.

Dalija skraidantį karvelį

„Kai kuriais atvejais tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma neatsakingai žiūri į biudžetą. Iš kažkokių neaiškių prognozių daromos išvados, kad 18 proc. augs pajamos iš pelno mokesčio. Aš prognozuoju, kad jokių viršplaninių pajamų nebus, todėl dabar dalijamos karvelio porcijos, kai jis dar skraido danguje“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Jis taip pat kritikavo Vyriausybę, kad šiemet iš valstybės įmonių tikimasi gauti 130 mln. Lt dividendų. Tuo metu 2012 m. į biudžetą buvo planuojama gauti 589 mln. Lt dividendų iš valstybės įmonių.

„Jūs per ketverius metus valstybines įmones pavertėte bergždžiomis karvėmis, kurių nėra kaip pamelžti, - dabartinei opozicijai rėžė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. - Jūsų sprendimai yra judošiški

TS-LKD narys Kazys Starkevičius tvirtino, kad kitąmet pagerėjimo nepajus nei bibliotekininkai, nei kultūros darbuotojai, nei kaimo žmonės.

„Buvo daug kalbama apie socialinį jautrumą, gal kažkas galvoja, kad su socialinėmis išmokomis galima sukurti gerovės valstybę. Mūsų Vyriausybės tikslas yra sukurti daugiau darbo vietų ir didinti užimtumą“, - sakė premjeras.

Priimtame biudžeto projekte numatyta daugiau lėšų atstatytiems valstybės tarnautojų ir politikų atlyginimams. Taip pat kultūros darbuotojų algų didinimui papildomai numatoma skirti 25 mln. Lt.

Projekte numatoma, kad į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetus kartu su Europos Sąjungos (ES) lėšomis 2014 m. įplauks 29,986 mlrd. Lt pajamų, arba 2,8 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, kai laukiama 28,9 mlrd. Lt įplaukų.

Tuo metu išlaidos kartu su ES lėšomis turėtų būti 30,926 mlrd. Lt. Vien ES ir kitos tarptautinės lėšos kitąmet sudarys 7,4 mlrd. Lt. Taigi be šios paramos nacionalinio biudžeto pajamos 22,554 mlrd. Lt, o išlaidos - 23,494 mlrd. Lt.

Kitąmet daugiausiai pajamų tikimasi surinkti iš mokesčių banginio – pridėtinės vertės mokesčio – 9,8 mlrd. Lt, akcizų – 3,48 mlrd. Lt, pelno mokesčio – 1,6 mlrd. Lt, gyventojų pajamų mokesčio – 1,45 mlrd. Lt.

Vyriausybė gerokai išaugino planus gauti pajamų iš pelno mokesčio.

2014 m. planuojamas valdžios sektoriaus deficitas – 1,9 proc. BVP.

Biudžeto projekte numatyta, kad 2014 metais Vyriausybė galės pasiskolinti iki 7,7 mlrd. Lt. Iš jų 3,5 mlrd. Lt turėtų būti skirta 2015 m. išpirkti euroobligacijų emisiją, o 0,8 mln. Lt – indėlių draudimui.

Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomika kitais metais augs 3,4 proc.

Po ilgų diskusijų už kitų metų biudžetą balsavo 81 Seimo narys, prieš - 32, o 14 susilaikė.

Priimtą biudžetą dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (244)