Remiantis statistika, vidutinis mėnesio darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį ir popieriuje, ir į rankas padidėjo visose apskrityse, tačiau Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – simboliškai.

Daugiausiai tebeuždirba Vilniečiai: 2,5 tūkst. Lt iki mokesčių. Didžiausias augimas matomas Panevėžio apskrityje – iki mokesčių vien per ketvirtį algos vidutiniškai ūgtelėjo beveik 5 proc., tai yra 67 Lt į rankas.

Daugelis LRT televizijos naujienų tarnybos kalbintų panevėžiečių sako gaunantys minimalų atlyginimą ir esą negirdėję, kad kas džiaugtųsi praturtėjęs bent keliolika litų.

Analitikų teigimu, minimali alga didinta metų pradžioje, galbūt dalis žmonių tai jau ir pamiršo, juolab, kad perkamąją galią mažino kainų augimas.

Bet gera Panevėžio regiono statistika – neatsitiktinė. Rajone vidutiniškai daugiau uždirbti žmonės ėmė dėl išaugusios darbų apimties žemės ūkyje ir sezoniškumo. O mieste – dėl pramonės augimo. Pasak ekonomistų, gamybinės įmonės paprastai turi užsienio kapitalo, o investuotojai, didindami darbų apimtis, vilioja būtent algomis.

„Panevėžy visgi yra aukštesnis nedarbo lygis. Naujai įsidarbinantys žmonės yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai, atitinkamai jų bendras darbo užmokestis jau yra šiek tiek aukštesnio lygio. Tai vėlgi galėtų duoti tam tikrą stimulą bendram vidutiniam rodikliui“, – sako DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Ekonomistės teigimu, kitąmet realų algų ūgtelėjimą pagaliau turėtų pajusti visi.