Ar realus prašymas didinti minimalią algą: galimi scenarijai

Profesinės sąjungos vėl ėmė kalbėti apie būtinybę didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir siūlo, kad per artimiausius metus ji paaugtų iki 1 200 litų. Valdančiųjų rinkimų programoje numatyta siekti, kad MMA sudarytų pusę vidutinio atlyginimo, tad diskusijas dėl MMA didinimo siūloma atnaujinti kitąmet.

Kitąmet uždirbantys minimalų atlyginimą „į rankas“ gaus šiek tiek daugiau, nes nuo Naujųjų metų 100 litų, iki 570 litų, didėja neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Žmogaus, kuris gauna 1 000 litų algos „ant popieriaus“, pajamos turėtų padidėti nuo 824,5 iki 845,5 litų „į rankas“.

Profsąjungos sako, kad toks padidinimas žmonių gyvenimo kokybės niekaip nepaveiks ir siūlo didinti MMA iki 1 200 litų. Tokiu atveju minimalų atlyginimą uždirbančio žmogaus pajamos į rankas paaugtų iki 997,5 lito, o darbo vietos kaina darbdaviams išaugtų nuo 1312 iki 1574 litų.

DELFI primena, kad šiemet MMA padidėjo nuo buvusių 850 iki 1000 litų. Dėl to žmogaus pajamos „į rankas“ paaugo nuo 715 iki 824,5 litų, o darbo vietos kaina darbdaviams padidėjo nuo 1115 iki 1312 litų.

„Mes manome, kad MMA turėtų būti didinama arba nuo liepos 1 d., arba nuo 2015 m. Geriausias variantas būtų nuo liepos 1 d., nes verslas spėtų prisitaikyti. Buvome susitikę su kolega iš Estijos ir jie žino, kiek alga didės nuo 2014 m. ir nuo 2015 m. sausio – žmonės mato kelių metų perspektyvą. Pas mus irgi taip turėtų būti: jeigu dabar būtų nuspręsta didinti MMA, verslas spėtų pasiruošti“, - mano Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Artūras Černiauskas.

Tačiau, pasak jo, profsąjungos nesiūlo didinti NPD, nes žmonių pajamų jis iš esmės nepaveikia.

„Kai didinama minimali alga ir NPD, tada skaičiuojama, kokia yra biudžeto netektis, tuomet pamatoma skylė ir gaunasi, kad mes nieko nedidiname. Mes apie NPD nekalbame, nes pastarąjį kartą, kai NPD buvo padidintas, žmonių algos padidės kiek daugiau nei 20 litų“, - primena A. Černiauskas.

Ekonomistas Romas Lazutka dėsto, jog profsąjungų prašymas padidinti minimalią algą pateiktas laiku, nes dabar baigiamos planuoti kitų metų pajamos ir išlaidos.

„Yra laikas didinti minimalų atlyginimą ta prasme, kad jis turi būti didinamas nuo kiekvienų Naujųjų metų, be mitingų, mes, ekonomistai, tai vadiname indeksavimu - vyksta ekonomikos plėtra ir ji yra prognozuojama. Dabar valstybė ir privatus sektorius planuoja kitų metų veiklas, tad tie, kurie derasi dėl prekių kainų, darbo užmokesčio, sudaro sutartis, kas kiek uždirbs ir kas kiek mokės, - primena ekonomistas. - Dėl tų, kurių rinka nelabai veikia ir dėl kurių atlyginimo įsikiša valstybė, šiuo atveju, tai mažiausius atlyginimus gaunantys žmonės, reikėtų numatyti, kad jų atlyginimas būtų susietas su ekonomikos ar vidutinio atlyginimo augimo prognoze.“

Anot jo, Lietuvoje įsitvirtino ydinga praktika, kai MMA nedidinama keletą metų, o vėliau ji staiga pakeliama 20-30 proc., o ekonomikai sukeliamas šokas.

„Gaila, kad profsąjungos reikalauja vienkartinio padidinimo, o Vyriausybė nekalba apie tai, kaip civilizuotai sutvarkyti šią sritį, kad nereikėtų kiekvieną kartą susiimti už atlapų“, - sako R. Lazutka.

Prieš rinkimus siūlė 1000 – 1800 litų algas

DELFI primena, kad prieš 2012 m. vykusius Seimo rinkimus, dabartinės valdančiosios koalicijos nariai
">rinkėjams siūlė įvairaus dydžio MMA.

Darbo partija gyventojams siūlė 1 509 litų MMA, socialdemokratai – 1 000 litų, o “Tvarka ir teisingumas” - 1 800 litų.

Socialdemokratų rinkimų programoje taip pat numatyta, kad minimalus atlyginimas turi būti nuosekliai didinamas ir būti ne mažesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Šių metų trečią ketvirtį vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių sudarė 2 305 Lt, tad pusė jo sudarytų 1152,5 Lt.

„Jeigu kalbėti apie tai, kad MMA turėtų sudaryti pusę vidutinio atlyginimo prieš mokesčius, lietuviškam MMA dar šiek tiek trūksta. Aš pasisakyčiau už tai, kad jeigu būtų nustatyta, kad MMA turi sudaryti pusę vidutinio atlyginimo, tuomet šis procentas turi būti pasiektas greičiau, o paskui tokio santykio galėtų būti laikomasi be jokių papildomų sprendimų, patvirtinus prognozes“, - siūlo R. Lazutka.

Anot jo, prognozuojama, kad kitąmet algos vidutiniškai turėtų kilti 5 proc., atitinkamai ir minimalus atlyginimas turėtų didėti 5 proc.

Siūlo imtis MMA kitąmet

DELFI kalbintas premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas sako, jog anksčiausiai apie MMA didinimą galima kalbėti kitąmet.

„Manau, kad kol kas su (MMA – DELFI) didinimu skubėti nereikia, geriau pasižiūrėti, kaip buvęs gana apčiuopiamas didinimas paveikė valstybės ir privatų sektorių. Galbūt tai įvertinus kitų metų viduryje būtų galima grįžti prie diskusijų, tačiau tai yra tik mano nuomonė, o kokie yra politikų ir koalicijos partnerių sprendimai man nėra žinoma“, - sakė jis.

Pasak jo, jei kitas MMA didinimas būtų apčiuopiamas, tai galėtų paveikti ir kainų lygį, padidintų biudžeto išlaidas, atitinkamai - keltų grėsmę euro įvedimui.

Be to, S. Jakeliūnas primena, kad MMA didinimas galėtų pakenkti naujų darbo vietų kūrimui, ką siekiama paskatinti liberalizuojant Darbo kodeksą.

„MMA padidinimas galėtų lemti darbo vietų privačiame sektoriuje mažėjimą arba užkirsti kelią jų augimui. Visi šie dalykai yra susiję, tad vargu, ar reikia ryžtingais žingsniais eiti pirmyn“, - dėstė jis.

Profsąjungos pasisako prieš Darbo kodekso liberalizavimą, jų manymu, lankstesnės sąlygos darbdaviams atvers galimybes išnaudoti darbuotojus.

Kodėl skiriasi didesnio NPD ir MMA poveikis atlyginimui

Mokesčių konsultacijų įmonės „Fidexperta“ direktorė ir steigėja Rūta Bilkštytė paaiškina, kodėl tiek pat padidinus MMA, gyventojai „į rankas“ gauna daugiau, nei padidinus NPD.

„Minimalaus atlyginimo padidinimas beveik tiek pat padidina mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas „į rankas“. MMA didinimas tiesiogiai didina darbdavio sąnaudas, tiesiogines išlaidas, ypatingai toms įmonėms, kurios įdarbina neaukštos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems realiai mokamas nedidelis atlyginimas. Tuomet jiems padidėja pajamos į rankas, biudžetas gauna daugiau pajamų“, - vardija R. Bikštytė.

Tačiau neigiamas MMA didinimo aspektas yra tas, jog įmonės ne visada gali savo darbuotojams mokėti daugiau ir yra priverstos dalį jų atleisti. NPD didinimo našta tenka valstybei, dėl to įmonės nepatiria papildomų išlaidų, tačiau biudžetas negauna dalies gyventojų pajamų mokesčio.

„Padidinus NPD, sumažėja žmogaus mokamas gyventojų pajamų mokestis, tačiau „Sodros“ įmokos lieka tos pačios, todėl realiai pajamos „į rankas“ didėja ne iš esmės, - primena ji. - Padidinus NPD, pajamos gyventojams didės priklausomai nuo jų pajamų, nes uždirbantiems daugiau yra taikomas vis mažesnis NPD.“

R. Bilkšytė sako, jog kartu didinant NPD ir MMA, valstybė solidarizuojasi su darbdaviais.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, NPD yra netaikomas uždirbantiems 3 150 litų ir daugiau, jei dirbantis asmuo neturi vaikų ir yra visiškai darbingas. Skelbta, kad padidinus NPD nuo dabar esančių 470 iki 570 litų kitąmet, gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas padidės iki lūžio taško 3 192 litų per mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra suskaičiavusi, kad MMA padidinimas iki 1 000 litų, t.y. 17,65 proc., paveikė apie 200 tūkst. darbuotojų, iš jų - apie 50 tūkstančių dirba biudžetinėse įstaigose.

Finansų ministerijos duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA padidinus nuo 850 iki 1000 litų, šiemet valstybės biudžete toms reikmėms buvo numatyta 160 mln. litų.