Tačiau Vyriausybė tvirtina, kad mažiau dividendų planuojama dėl didelių strateginių projektų įgyvendinimo. Kai kurie ekonomistai taip pat sako, jog ne iš visų valstybės įmonių galima reikalauti didelių dividendų.

„Gerėjant ekonominei aplinkai, sparčiai augant ekonomikai, ambicijos iš valstybės valdomų įmonių gauti dividendus mažėja. Kažkaip čia nesueina galai“, – „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kaip vieną iš būtinų reformų įvardijantis valstybės įmonių pertvarką.

Iš valstybės valdomų įmonių dividendų 2012 m. į biudžetą buvo planuojama gauti 589 mln. Lt, šiemet – 212 mln. Lt. Šį rudenį parengtame projekte buvo tikimasi 2014 m. gauti 187 mln. Lt dividendų iš valstybės įmonių.

Tačiau ketvirtadienį pateikęs patobulintą biudžeto projektą finansų ministras Rimantas Šadžius Seime paskelbė, kad kitiems metams dar 57 mln. Lt iki 130 mln. Lt sumažino šiuos planus.

„Paaiškėjo, kad dėl vykdomų projektų „Lietuvos geležinkeliai“, planuotų 67 mln. Lt dividendų negalės sumokėti, planuoja kitais metais sumokėti tik 10 mln. Lt dividendų“, - tvirtino jis.

Valstybė valstybėje

Mažais dividendais besipiktinantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas valstybės įmones vadina valstybe valstybėje.

„Aš manau, kad stambiosios valstybės įmonės yra praktiškai valstybė valstybėje: jos turi didžiulius išteklius, įtaką ir gali daryti įtaką tiems procesams, kurie susiję su jų mokamais dividendais, gaunamu pelnu, investicijomis“, – DELFI komentavo jis.

Pašnekovas mano, kad dėl didžiulės jų įtakos nepasiekiama centralizuoto valstybės turto valdymo.

„Taip yra dėl to, kad iki šiol neturime jokio centralizuoto organo, kuris valdytų valstybės turtą ir būtų galima pamatuoti, kaip tas turtas yra valdomas. Visi žada atėję į valdžią, kad tai darys, bet taip niekas ir nepadaro. Tai rodo, kad valstybinėse įmonėse yra didžiulė įtaką ir didžiuliai pinigai. Juk jeigu palyginsi viešąjį sektorių su privačiu, tai efektyvumas skiriasi kelis kartus“, – sakė K. Glaveckas.

Seimo nario nuomone, valstybės įmonės į biudžetą turėtų įmokėti kelis kartus daugiau.

N. Mačiulis laikosi nuomonės, kad netgi ir siekdamos perpus mažesnių tikslų nei verslas valstybės įmonės galėtų gerokai papildyti biudžetą.

Nerijus Mačiulis

„Valstybės įmonėms nėra iškelti konkretūs finansiniai tikslai. Netgi jeigu būtų iškelti gana neambicingi tikslai, pavyzdžiui, siekti pusės nuosavo kapitalo grąžos (5 proc.), kokią gauna privačios įmonės, tuomet jos galėtų per metus uždirbti apie milijardą litų pelno, kurį galėtų pervesti biudžetui. Tai yra milžiniška suma, kurios pakaktų visoms nesumokėtoms pensijoms kompensuoti. Sunku tikėtis, kad valstybės valdomų įmonių vadovai, neturėdami konkrečių finansinių tikslų, stengsis didinti savo veiklos efektyvumą“, – teigė N. Mačiulis.

Jo teigimu, savivaldybių valdomos įmonės apskritai yra mažai matomos.

„Jeigu Valdymo koordinavimo centras gana aktyviai stebi ir rengia valstybės valdomų įmonių finansines ataskaitas, tai apie savivaldybės valdomas įmones žinome nedaug“, – sakė ekonomistas.

Kas būtų padidinus elektros ir šilumos kainas?

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad nereikėtų visoms valstybės įmonėms duoti vienodo pelno maksimizavimo tikslo.

„Valstybės paprastai valdo natūralias monopolijas, o jų nustatomos kainos turi būti lygios jų sąnaudoms, nes priešingu atveju turėsime antisocialinę politiką. Lengviausia būtų dividendus susirinkti pakeliant šilumos ir elektros kainas, tačiau turime galvoti, kas po to atsitiks su ekonomika ir žmonių perkamąja galia. Tai padarę pamatytume, kad keliant elektros ar šilumos kainas mažėja gyventojų perkamoji galia kitoms prekėms, prastėja ūkio konkurencingumas ir galiausiai pradėsime į biudžetą surinkti net mažiau lėšų“, – DELFI komentavo jis.

Tačiau, ekonomisto vertinimu, yra sričių, kur įmonės gali drąsiai didinti savo pelną, pavyzdžiui, miškų ūkis arba geležinkeliai. 

Raimundas Kuodis

„Tokioms įmonėms būtų protinga uždėti tikslą siekti didesnio pelno, jeigu jie, pavyzdžiui, dirba su ne rezidentais. Taigi tokios įmonės galėtų stengtis padidinti pelną, kurį gauna iš užsienio vežėjų arba stengtųsi kuo brangiau parduoti medieną“, – sakė R. Kuodis.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės niekas netikrina valstybės valdomų įmonių investicijų efektyvumo.

„Ar kas nors vertina „Lietuvos geležinkelių“ investicijų efektyvumą? Čia yra didelė bėda. Niekam nepavyktų įrodyti „Rail Baltica“ naudos, jeigu nauda būtų matuojama taip, kaip ekonomistai jau 170 metų tai daro – darydami sąnaudų ir naudos analizę. Pas mus gi sukasi televizijos vaizdo klipai, kur nauda matuojama sunaudoto metalo ir skaldos kiekiu. Tai yra graudžiai juokinga“, – teigė ekonomistas.

Pabaigs projektus, o tada vertins

Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovės spaudai Evelinos Lazdauskienės teigimu, toks dividendų kiekis numatyta dėl kitąmet suplanuotų tęsti valstybei svarbių strateginių objektų projektų: Klaipėdos jūrų uosto gilinimo, geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.

„Racionalus dividendų dydis yra toks, kai juos sumokėjusi įmonė išlieka moki bei pajėgi finansuoti investicines programas, užtikrinančias jos konkurencinius gebėjimus rinkoje. Kitąmet valstybės valdomos įmonės įgyvendins Vyriausybės sprendimu pripažintus valstybei svarbius projektus. Užbaigus minėtus projektus turėtų būti vertinamas tolesnis įmonių plėtros poreikis ir finansinės galimybės“, – DELFI sakė ji.

Pasak premjero atstovės spaudai, investicijų atsiperkamumas yra skaičiuojamas.

„Prieš priimant sprendimą įmonę atleisti nuo dividendų mokėjimo ar sumažinti išmokamų dividendų dydį, atliekama nuodugni analizė, kuri aiškiai pagrįstų investicijų atsiperkamumą ir užtikrintų, kad valstybės valdomų įmonių investicijos yra ekonomiškai ir finansiškai pagrįstos. Tai buvo padaryta ir ekonomistai tą turi žinoti“, – sakė E. Lazdauskienė.

Reikia skaičiuoti, kas labiau apsimoka

„Nemanau, kad valstybes įmones reikėtų vertinti pagal tai, kiek jos sumoka dividendų. Galime padaryti taip, kad įmonė atsisako bet kokių investicijų ir netgi išlaidų, rodo pakankamai didelį pelną, bet po kokių trejų metų valstybei į tą įmonę reikės įdėti gerokai didesnes investicijas tam, kad ji nebankrutuotų“, – panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento vadovas Sigitas Besagirskas.

Jis pabrėžia, kad dividendų išmokėjimas yra susijęs su investicijų pristabdymu.

Sigitas Besagirskas

„Kai sprogo būsto burbulas, kai kurios įmonės atsisakė investicijų, nes buvo pareikalauta, kad jos daugiau pinigų atiduotų biudžetui. Iš tiesų tai yra sąlyginis skaičius, nes klausimas, ar įmonei daryti investiciją, kuri atsipirks, ar geriau jos nedaryti ir gavus didesnį pelną išmokėti dividendus. Uosto atveju investicijos pakankamai gerai atsiperka. Taigi klausimas, ar jam jas daryti, kad į valstybės biudžetą tai sugrįžtų per krovos ir transporto kompanijų sumokamus mokesčius“, – DELFI sakė S. Besagirskas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad kai kurios įmonės turi galimybių neparodyti gaunamo pelno.

„Kalbant apie energetikos įmones, visuomet yra įdomus klausimas, kokia yra savikaina ir koks yra realus pelnas. Kiek teko kalbėti su žmonėmis, kurie dirbo tose įmonėse, ten yra labai daug erdvės manipuliavimui. Tai jau priklauso nuo įmonės vadovų, valstybės pozicijos, nes ten sąnaudas galima labai stipriai išpūsti. Žaidimui erdvė yra daug didesnė, nes jie turi kitokius kainodaros principus“, – teigė ekonomistas.

DELFI primena, kad ankstesnė Vyriausybė buvo užsimojusi centralizuotai valdyti valstybės turtą, tačiau vėliau šios idėjos atsisakė.