Su DELFI susisiekęs Vilnietis Algis piktinasi, kad net toks paslaugų teikėjas kaip Lietuvos paštas nesuteikia galimybės atsiskaityti banko kortele.

„Šiais laikais tai yra absoliučiai juokinga, kai bankai mus skatina mokėti kortele, o grynų mieste neturi. Atstovi ilgiausią eilę išsiųsti siuntinį, o pasirodo negalima kortele susimokėti. Juokingai atrodo, kai paštas užsakytuose straipsniuose giriasi, koks jis modernus, o tokios elementarios paslaugos, kaip atsiskaitymas kortele, neturi“, - piktinosi jis.

Leisti atsiskaityti kortelėmis neapsimoka

Lietuvos pašto finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė pabrėžė, kad kai kuriuose pašto skyriuose atsiskaityti banko kortele vis dėlto galima.

Pasak jos, tokią galimybę suteikia 66 pašto skyriai. Iš viso Lietuvos paštas turi daugiau nei 700 pašto skryių. Dar 59 pašto skyriuose galima išsigryninti pinigų iš „DnB“ banko kortelių.

„Pagrindinė priežastis, kodėl daugumoje paštų atsiskaityti banko kortelėmis negalima, – ekonominė. Lietuvos pašte paprastai perkama už nedideles sumas, todėl klientui atsiskaitant banko kortele, Lietuvos paštas turi dalį gaunamų pajamų skirti bankui, dėl ko patiria nuostolius“, - aiškino specialistė.

Lietuvos paštas
Lietuvos pašto atstovė skaičiuoja, kad, jei vieno mokėjimo metu žmogus atsiskaito už keturias įmokas ir sumoka, pavyzdžiui, 600 Lt, jis paštui moka 3,16 Lt (0,79 Lt*4).

„Bankui už tokią sumą paštas sumoka daugiau kaip 10 Lt, todėl šios paslaugos teikimas paštui tampa nuostolingas“, - komentavo pašnekovė.

Vis dėlto N. Knyvienė pripažino, kad poreikį klientams atsiskaityti banko kortele Lietuvos paštas jaučia.

„Tačiau negalime teikti paslaugų, patirdami nuostolius ar didindami paslaugų kainas klientams. Jei bankai peržiūrėtų atsiskaitymų kainodarą ir taikytų palankesnes sąlygas, Lietuvos paštas tikrai svarstytų galimybę pasiūlyti atsiskaitymą banko kortelėmis daugiau paštų ir „PayPost“ skyriuose“, - kalbėjo pašto atstovė.

Domisi ir mažosios bendrijos

Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad verslininkai vis dažniau išreiškia norą savo klientams suteikti galimybę atsiskaityti banko kortelėmis.

„Tradiciškai grynaisiais mokama už grožio, sveikatingumo paslaugas, kaimo turizmo sodybose, turgavietėse ir panašiai. Tačiau pastebime, kad net ir šiose srityse vyksta progresas, matome verslininkų susidomėjimą mokėjimo kortele paslauga“, - kalbėjo jis.

Taip pat „Swedbank“ pastebi, kad vis dažniau mokėjimo kortelėmis galimybe domisi mobiliąja mažmenine prekyba ir nepastovia veikla parodose, mugėse ar panašiuose renginiuose užsiimantys smulkieji verslininkai.

„Tiesa, per pastaruosius metus nedaug pasistūmėta viešajame sektoriuje, ypač tose srityse, kuriose iš gyventojų priimamos įmokos“, - pridėjo S. Abraškevičius.

Vis dėlto „Swedbank“ atstovas paminėjo, kad Lietuvos banko duomenimis šių metų trečiąjį ketvirtį buvo fiksuotas didžiausias įrengtų elektroninių kortelių skaitytuvų skaičius per pastaruosius šešerius metus.

„Tai akivaizdus įrodymas, jog ir smulkus, ir stambus verslas į mokėjimus kortele jau žiūri ne kaip į prabangą, bet kaip į vertę verslui kuriančią paslaugą. Tačiau net ir padaryta pažanga Lietuvą tik priartino prie kaimynų Latvijos ir Estijos – pagal 1 mln. gyventojų tenkančių skaitytuvų mes dar atsiliekame nuo kaimyninių Baltijos šalių“, - tikino pašnekovas.

„Swedbank“ duomenimis, per paskutinius devynis šių metų mėnesius mokėjimo kortelių skaitytuvus įsigijo 252 pagal verslo liudijimus dirbantys smulkieji verslininkai (42 proc. augimas palyginus su tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu). Tai sudaro apie 13 proc. nuo visų naujai įrengtų kortelių skaitytuvų smulkaus verslo segmente. Taip pat mokėjimų kortelių skaitytuvais aktyviai domisi mažosios bendrijos (MB). „Swedbank“ jų šiais metais jau išdavė 81.

„Pastebime, jog mokėjimai kortele populiarėja ir mažesniuose miestuose – regionų verslininkai, pradėdami naudotis skaitytuvais, tikisi pritraukti daugiau klientų ir padidinti savo apyvartą“, - teigė S. Abraškevičius.

DELFI primena, kad prieš metus prieš bankų įkainius už klientų atliekamus pervedimus internetu buvo sukilusios internetinės parduotuvės. Tuo metu internetinės prekybos atstovai teigė, kad vidutiniškai bankai taiko 2 proc. nuo internetu perkamos prekės ar paslaugos sumos ir 10 Lt viršutinės ribos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (271)