Po 54 gyvybes nusinešusios tragedijos latvių visuomenėje dar labiau atsiskleidė neigiamas požiūris į užsienio kapitalo prekybininką. Internetinėje erdvėje siūloma nebepirkti šio prekių ženklo parduotuvėse, kartu savo nepasitenkinimą arogantiška „Maximos Latvija“ pozicija išsako aukšti šalies politikai.

Ar visuomenės ir politikų susivienijimas Latvijoje neišstums lietuviško prekės ženklo iš šalies?

Spėliojimai, kad pasinaudoję tragedija latviai gali iš šalies išstumti prekybos centrą „Maxima“, bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktoriui Gintui Umbrasui atrodo kaip žirnių mėtymas į sieną, tačiau kartu jis pritaria, kad Latvijos politikams visuomenės supriešinimas su „Maxima“ yra naudingas.

„Jei kažkas kažką pražiūrėjo, kas yra tikėtina, tokiais atvejais visada atsisukama prieš valdžią. Pasipriešinimas („Maximai“ - DELFI) naudingas, kad valdžia nusimestų ar iš dalies pasidalintų kaltę su trečiu subjektu, kuris visuomenėje nėra mylimas. Visuomenėje prekybininkai suprantami, kaip priešai, nes neva atima mūsų pinigus,- kalbėjo G. Umbrasas. - Čia veikia primityvus mechanizmas. Jei sugebi kažką apjuodinti, tavo kaltė ar kaltės jausmas sumažėja“.

Vis dėlto kurstyti latvių dar labiau nemėgti „Maximos“ nereikėtų. Šalyje jau ir anksčiau buvo jaučiamas nepalankus vertinimas kaimynų prekės ženklo parduotuvėms.

„Bet pažiūrėkite ir į tą pačią lietuvių bendruomenę. Lietuva yra viena iš šalių, kuri turi mažiausias tiesiogines užsienio investicijas. Akivaizdžiai viena iš to priežasčių yra, kad mes priešinamės. Garsiai ir politiniu lygmeniu sakome, kad norime pritraukti užsienio investicijas, bet mūsų elgesys boikotuoti, nustumti, neleisti parodo tikrą tiesą. Tai mūsų kaimynai nelabai skiriasi šiuo požiūriu“, - kalbėjo specialistas.

Vis dėlto pašnekovas nesiryžta vertinti, ar „Maximai“ gali tekti keisti prekės ženklą ar net pamažu pasitraukti iš Latvijos rinkos: „Kad „Maxima“ įvaizdį praradinėja, tai taip, bet tai, kas vyksta šiuo metu, yra tik paviršinis paskutinių dienų triukšmas, kuris politiškai yra kai kam labai naudingas, bet, ar turės ilgalaikių pasekmių, sunku pasakyti“.

Situaciją aitrina arogantiški pareiškimai

Kokia ateitis laukia „Maximos“ Latvijoje visuomenės aistroms peraugus į politinį lygmenį, nelinkęs spėlioti ir politologas Mindaugas Jurkynas, tačiau jis pritaria, kad politinis ažiotažas pasiekė aukščiausias ribas.

„O prie to, aišku, prisideda ir „Maximos“ arogantiški pareiškimai, kurie liudija, kad jie atsakomybę mato kitokią nei Latvijos visuomenė ir politikai“, - kalbėjo jis.

M. Jurkyno nestebina arši latvių reakcija į nutikusius įvykius. Tokių pačių atoveiksmių galima tikėtis kiekvienos panašios tragedijos atveju.

„Reakcija į įvykius yra pagrįsta, nes remiasi į skaudžius įvykius ir atsainią „Maximos“ reakciją. Žinoma, lengviausia kaltinti tuos, kurių pastate įvyko labai skaudi nelaimė, bet jei iš tiesų Vyriausybės sprendimai prisidėjo prie statybos kokybės kontrolės sumažinimo, tai kaltės dalis tikrai galėjo būti valstybės institucijų“, - komentavo M. Jurkynas.

Tuo metu Ramūnas Vilpišauskas mano, kad Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio atsistatydinimas buvo neadekvatus. Iš kitos pusės nėra žinomos visos šio sprendimo detalės.

„Atsakomybės prasme gali būti priežasčių, kurių mes nežinome, kas buvo aptarta premjero su Latvijos prezidentu. Tačiau gali būti ir labai paprasta ir žmogiška priežastis – V. Dombrovskis pavargo vadovauti Vyriausybei, nes krizės metu ir sunkiu laikotarpiu reikia daug emocinių pastangų. Gali būti, kad dabar vėl kilus žmonių pasipiktinimui dėl tragedijos, pasitraukė be jokių kitų ketinimų“, - teigė R. Vilpišauskas.

DELFI primena, kad situacija paaštrėjo po ketvirtadienį „Maxima Latvija“ surengtos spaudos konferencijos, kurios metu tuometis bendrovės vadovas Gintaras Jasinskas tvirtino neketinantis atsistatydinti, nes „atsistatydina tie, kurie jaučia savo kaltę“.

Taip pat, kaip rašo delfi.lv, per spaudos konferenciją „Maxima Latvija“ vadovas į daugelį klausimų apie tragediją neatsakė ir pažadėjo pateikti atsakymus raštu. G. Jasinskas negalėjo atsakyti ir į klausimą, kokia įstaiga išdavė prekybos centrui leidimą tęsti darbą tuo metu, kai ant pastato stogo vyko statybos darbai.

Tokiais jo žodžiais pasipiktinimą išreiškė ne tik Latvijos žmonės, bet ir užsienio reikalų ministras Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Į užsienio reikalų ministeriją dėl bendrovės vadovo pasisakymų buvo iškviestas Lietuvos ambasadorius Ričardas Degutis.

Ketvirtadienio vakarą šia tema bendravo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis. Ketvirtadienio vakarą „Maxima“ akcininkai nusprendė atleisti G. Jasinską iš „Maxima Latvija“ vadovo pareigų. Kol kas nežinoma, ar jis turės kokias nors pareigas „Maxima Group“.

Abejoja, ar pavyks susigrąžinti reputaciją

Tuo metu Holdingo „Vilniaus prekyba", kuriai priklauso didžiausias Baltijos šalyse „Maxima" parduotuvių tinklas, valdybos pirmininkė Jolanta Bivainytė pareiškė abejojanti galimybėmis susigrąžinti prekybos tinklui gerą reputaciją Latvijoje.

Drauge ji pripažino, jog bus bandoma tai daryti.

„Manau, kad veikiausiai bus pabandyta. Tačiau apie tai kol kas nebuvo kalbėta. Yra daugybė svarbių klausimų, kuriuos iki to laiko reikia išspręsti. Aš, kaip vadovė, turbūt tai pasakyti negaliu, bet manau, kad tai dabar nesvarbu. Vėliau pažiūrėsim. Svarbu tai, ką dabar darome", - BNS sakė „Vilniaus prekybos" vadovė.

J. Bivainytė ketvirtadienį, duodama interviu BNS, pareiškė, jog „Maxima" nekalta dėl žmonių žūties Rygoje. Ji tikino, kad prekybos tinklas padarė viską gerai, jis prisiėmė atsakomybę, kuri net pranoksta jo galimybes.

„Maxima Grupė" ketvirtadienio vakarą atleido iš pareigų "Maxima Latvija" valdybos pirmininką Gintarą Jasinską, kurio ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareikšta ciniška nuomonė dėl „Maxima" prekybos centro Rygoje tragedijos sukėlė Latvijoje neregėtą pykčio ir nepasitenkinimo bangą.