Chemijos mokslų daktarė Natalija Liškauskienė, vadovaujanti bendrovės laboratorijai, įmonėje pradėjo dirbti dar studijų metais.

„Tai – mano pirmoji darbovietė, čia dirbu nuo 2007 m., tuomet dar mokiausi chemijos Vilniaus universitete, antrame magistrantūros kurse. Norėjau daugiau iššūkių, tad kreipiausi, kai pamačiau skelbimą, mane pakvietė pirmiausiai į darbo pokalbį, o vėliau prisijungti prie įmonės veiklos“, - prisimena jauna specialistė.

Dabar N. Liškauskienė kartu su kitais „Biok Laboratorijos“ įmonėje dirbančiais kosmetikos specialistais ieško naujų produktų receptūrų. N. Liškauskienė pasakoja, jog būtent dirbdama versle nusprendė tęsti studijas ir siekti mokslo toliau.

„Turėjau veiklos ir universitete, teko dalyvauti projektuose, dėstyti, bet kol kas dirbti man yra įdomiau. Džiaugiuosi, kad teko padirbėti ir drauge su įmonės įkūrėju, mokslininku Rimantu Petniūnu“, - prisimena jauna specialistė, bendrovėje dirbanti šeštus metus.

„Biok Laboratorijos“ gamybos vadovas Žilvinas Dubosas – taip pat chemikas, įmonėje dirbantis jau aštuntus metus.

„Per naujus metus sukaks aštuoneri metai, kai dirbu „Biok“, tai - trečioji mano darbovietė. Anksčiau esu dirbęs „Lietpak“ ir didelėje chemijos gamykloje Klaipėdoje „Neo Group“, - šypteli ilgametis bendrovės darbuotojas.

Jis dėsto, jog galvoja apie galimybę siekti mokslų daktaro laipsnio, tačiau priduria, jog augančioje kosmetikos įmonėje naujų veiklų – daugiau nei pakankamai.

„Sunku priimti galutinį sprendimą dėl studijų, nes turime daug naujų projektų ir fiziškai nebūtų galimybės – daug darbo“, - teigia 34-erių metų specialistas, prie įmonės prisijungęs 2006 m.

Įmonė skaičiuoja, kad šiuo metu savo asortimente turi apie 200 gaminių, kai 2005 m. jų buvo keturis kartus mažiau - apie 50. Be to, šiuo metu 20-40 proc. bendrovės asortimento sudarė nauji, t.y. sukurti ne anksčiau kaip prieš 1,5 metų, gaminiai.

„Biok“ chemikai pasakoja, jog statistiškai tik kas penktas naujai sukurtas gaminys „išgyvena“ ir patenka į rinką.

Karjeros laiptais pakilo ir administratorės

Romualda Stragienė
Bendrovės vadovės pareigas laikinai einanti rinkodaros vadovė Romualda Stragienė pasakoja, jog įmonėje darbuotojai dirba ne vienerius metus, nes žmonėms sudaromos galimybės ne tik kilti karjeros laiptais, bet ir persikvalifikuoti, jei jie to nori.

„Mes nedideli, bet yra vidinės karjeros galimybių, pavyzdžiui, viena darbuotoja iš administratorės tapo apskaitininke, kita – eksporto vadybininkės asistente. Žmonės randa galimybių augti, imtis naujos veiklos. Turime ir nemažai jaunimo, jeigu turime galimybę rinktis, renkamės kandidatus, kuriuos mokome“, - pavyzdžius vardija R. Stragienė.

Naujų darbuotojų įmonė pritraukia ir po to, kai studentai joje atlieka praktiką, taip bendrovėje liko dirbti rinkodaros specialistė, dabar jau tapusi projektų vadove.

Dėl gauto Europos Sąjungos projektų finansavimo, bendrovė ne tik įsigijo naujų įrenginių, bet ir sukūrė naujų darbo vietų: sukurtas eksporto skyrius. Įmonė jau eksportuoja produkciją į Latviją, Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją, Gruziją, dairosi į Skandinaviją ir Kiniją.

Skandinavija yra nearti dirvonai, net į Aziją žvalgomės, ten didelės rinkos, - pasakoja R. Stragienė. - Į Kiniją, Honkongą, išvažiavo mūsų partneris, kuris ten prekiaus savo parduotuvėlėse. Iš pradžių siųsime mažesnę dalį, o paskui jūriniuose konteineriuose ir daugiau.“

Tiesa, įmonė nemažai medžiagų, reikalingų kosmetikos gamybai, taip pat įsiveža iš užsienio, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos. Bendrovė Lietuvoje perka bičių produktus: bičių vašką, bičių pikį, taip pat šaltalankių gaminius.

„Lietuvoje nėra didelės kosmetikos pramonės, tad nėra visų mums reikalingų ekstraktų, bet ketiname bendradarbiauti Lietuvoje veikiančia „Medicata“, kuri gali pagaminti ekstraktus tiek savo reikmėms, nes jie užsiima farmacija, gamina maisto papildus, tiek jų gaminamus ekstraktus galima panaudoti kosmetikos gamybai, nes jie atitinka reikiamus standartus“, - teigė R. Stragienė.

Paklausta, kokius reikalavimus lietuviškam gaminiui kelia pirkėjai Lietuvoje, ji sako, jog pirmiausiai tikimasi mažesnės kainos nei užsienyje pagamintiems produktams, net jei lietuviški gaminiai sudėties prasme yra pranešesni.

Šiemet „Biok Laboratorija“ tikisi pasiekti 18 mln. Lt apyvartą, t.y. apie ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Pirkėjams turi patarimų, kaip skaityti sudėtį

Žilvinas Dubosas
Įmonės vadovė dėsto, jog geriausia apie gaminį spręsti iš jo sudėties, o ingridientai pradedami vardyti nuo to, kurio gaminyje yra daugiausiai.

„Jeigu parašyta, kad gaminys su alavijais, tai sąraše pasižiūrėkite, kurioje vietoje yra Aloe Vera. Jeigu pabaigoje, suprasite, kiek jų yra įdėta. Tas pats tinka ir vertinant prausimosi priemones: jei pamatysite, kad sudėtyje yra 3-4 ingridientai, greičiausiai tai bus vanduo, tirštiklis, kvapas ir plaunamoji medžiaga. Toks gaminys nebus praturtintas minkštikliais ar drėkikliais“, - pataria R. Stragienė.

Gamybos padalinio vadovas Ž. Dubosas siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kaip užrašytas gaminio galiojimo laikas.

„Jei parašyta, kada gaminys baigia galioti, nesvarbu, kada jis pradedamas naudoti, galiojimo terminas sukanka suėjus nurodytai datai. Jei ant pakuotės yra nupieštas indelis su raide „M“ ir skaičius 6, 12 arba 24, tuomet skaičius rodo, kiek mėnesių nuo pakuotės atidarymo galioja produktas“, - sako chemikas.

Paklaustas, kaip vertina natūralios kosmetikos gamintojus, kremus siūlančius pasigaminti namų sąlygomis, jis primena, jog tokios kosmetikos galiojimo terminas yra itin trumpas.

„Abejoju teiginiais, jog kosmetika be jokių konservantų galioja pusę metų, nebent tai vien riebalinis produktas. Svarbus ir taršos aspektas“, - teigia Ž. Dubosas.

Jis atkreipia dėmesį, jog apie kosmetiką sklando daug mitų, pavyzdžiui, labai svarbu, kokios spalvos yra juostelė ant dantų pastos ar šampūno pakuotės, prie gaminio galiojimo datos.

„Iš tiesų, tai yra automatinei pakavimo linijai skirta informacija. Taip pat žmonės galvoja, jog šampūno tirštumas parodo jo kokybę, tačiau tai netiesa, nes tirštumą lemia tirštiklių kiekis. Be to, apie 90 proc. moterų klysta, manydamos, kad jų veido oda yra jautri. Iš tiesų, oda jautri statistiškai būna kur kas rečiau“, - vardija Ž. Dubosas.

Dar vienas mitas: veido priežiūros priemones dažniau turi naudoti moterys.

„Esant dabartinei oro taršai, poveikis odai yra didžiulis. Net prevencijai priežiūros priemones reikia naudoti. Nebūtinai labai aktyvius gaminius, bet bent jau drėkinančius“, - apie vyrams reikalingą odos priežiūrą sako jis.

Veiklą pradėjo kaip kooperatyvas

Bendrovės „Biok Laboratorija“ veiklą prasidėjo 1988 m., kai chemijos specialistai, dirbę Biotechnologijos institute, nutarė įsteigti kooperatyvą.

„Jie buvo chemikai, žinojo, ką kaip maišyti ir jiems pavyko sukurti veido kremą. Kadangi parduotuvėse buvo tuštoka, pirma gaminta sau, tada draugėms, draugams, o tada produkcija pasklido“, - primena R. Stragienė.

2005 m. įmonės įkūrėjai ir akcininkai nusprendė atsisakyti aktyvaus dalyvavimo versle, o pasikeitus įmonės savininkams ir vadovybei, 2006 m. įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „Biok Laboratorija“.

Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, „Biok Laboratorija“ įvykdė ir tebevykdo iš viso 10 ES paramos projektų. Visa bendrovės gauta parama yra 4,397 mln. Lt, o projektų išlaidos siekia 7,83 mln. Lt. Bendrovė, pasinaudodama paramos lėšomis, atliko tyrimų, sukūrė ekologiškų gaminių gamybos liniją, investavo į technologijas ir darbo našumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)