DELFI kalbinti ekonomistai tvirtina, kad Ukrainos ekonomikai išgyvenant sunkius laikus ji nepajėgtų atlaikyti Rusijos rinkos netekimo. Be to, šios šalies pramonė yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų ir kitų žaliavų.
Politologas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Ukrainos dėlionė paprasta: nepasirašiusi sutarties su Europos Sąjunga (ES) iš Rusijos ji gauna pigesnes dujas, 15 mlrd. dolerių paskolą, išsaugo prekybos rinkas, o vietiniai oligarchai toliau tarpsta. Tuo tarpu Vakarai siūlo tik demokratijos, laisvos prekybos ir liberalios rinkos miražą, papildytą ilgiausiu reikalavimų sąrašu.
Suviliojo trumpalaikės nuolaidos
„Sunki ekonominė padėtis ir Rusijos pažadai, – Ukrainos poelgio priežastis trumpai įvardijo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, profesorius Jonas Čičinskas. – Nekvailai pasielgė, nes tik ekonominė pusė ją privertė dvejoti, manevruoti, žaisti reikalaujant nuolaidų iš abiejų pusių. Tik trumpalaikės nuolaidos verčia ją klausytis Rusijos ir atidėlioti sprendimus“.
Pasaulio bankas dar spalį tvirtino, kad Ukrainos ekonomikos būklė yra bloga ir šiemet ji augs iki 1 proc., o biudžeto deficitas gali viršyti 6,5 proc. BVP. Ateinantiems metams prognozės dar niūresnės.
Be rudenį muitinėse stabdytų ir puvusių Ukrainos prekių, Rusija kaimynei pažadėjo ir meduolių – atpiginti tiekiamas dujas, nedidinti muitų prekėms.
„Dabar muitai tarp Rusijos ir Ukrainos yra nedideli arba jų nėra, taigi vyksta laisvos prekybos imitacija. O V. Putinas atviru tekstu pasakė, kad jeigu pasirašysite Asociacijos sutartį, Ukraina bus traktuojama kaip trečioji šalis ir muitai jai didės. Be to, Rusija nuo savęs gali pridėti visokių vėzdų, kaip buvo su lietuviškais pieno produktais ir kitomis šalimis“, – kalbėjo J. Čičinskas.
„Jeigu pasunkėtų prekyba su Rusija, Ukrainos ekonomikai būtų dar blogiau, nors ir taip ji yra labai prastos būklės. Taigi dabartiniam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui prieš rinkimus kaip tik svarbu kažką laimėti iš Rusijos“, – teigė J. Čičinskas.
Be to, Ukraina yra nemažai skolinga Rusijos dujų milžinui „Gazprom“, o dėl to gali būti nutrauktas dujų tiekimas. Tada būtų bėdų toms Europos šalims, kurios šį kurą gauna tranzitu per Ukrainą. Šiuo metu Ukraina „Gazprom“ yra skolinga beveik 1,3 mlrd. JAV dolerių (3,3 mlrd. Lt).
Šiuo metu Ukraina už Rusijas dujas moka apie 400 JAV dolerių (apie 1000 litų) už tūkstantį kubinių metrų dujų. Tuo metu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, Lietuva už dujas moka apie 490 JAV dolerių (per 1200 Lt). Viešai neskelbiama, kokias nuolaidas ukrainiečiams pažadėjo „Gazprom“.
J. Čičinsko vertinimu, Rusijai labai svarbu stiprinti ryšius su Ukraina ir įtraukti ją į savo orbitą, nes be Ukrainos ji yra stumiama link Azijos, kur nėra jauku: ten laukia Indija, Kinija, Japonija ir Kazachstanas, kuris po 30 metų turės tiek pat gyventojų, kiek turi Rusija.
„Rusijai būtų geriau suartėti su Europa, tik kad pasaulio supratimas Rusijos vadovų galvose yra senovinis – imperinis. Jie suvokia, kad jeigu jie laimi, tai aš pralošiu“, – reziumavo jis.
Tačiau, pašnekovo nuomone, jeigu Ukraina susisietų su ES, ji stiprintų savo nacionalinį identitetą.
„Susisiejus su ES, sustiprėtų Ukrainos gebėjimai, perspektyvos būti tikra tauta ir tikra valstybe, stiprėtų europinis identitetas. O sąjungos su Rusija atveju tai nyktų, tektų įvesti rusų kalbą kaip antrą oficialią. Būtų kaip Baltarusijai, kuriai nepavyksta plėtoti nacionalinės kultūros“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, laisva prekyba su Ukraina pačiai ES nelabai ką pakeistų, tai tebūtų mažas kepštelėjimas, bet pačiai Ukrainai tai būtų labai svarbu. Ji rastų dideles rinkas savo tradicinėms prekėms, pavyzdžiui, metalams.
„Tai turi strateginę reikšmę, nes be Asociacijos sutarties ir kartu su ja einančios laisvos prekybos Ukraina bus priversta ieškoti bendradarbiavimo su Rytų kaimynėmis: Rusija, Kazachstanu. Visa tai reiškia didesnį technologinį ir gerovės atsilikimą. Jeigu ji pasirašytų susitarimą, tuomet intensyvėtų prekyba su Vakarų šalimis, ateitų investuotojų. Taip šalis įsitrauktų į aukštesnio lygio ekonomiką. Strategiškai ji praloštų nepasirašiusi sutarties, jau nekalbant apie geopolitinius interesus, kurie negali sutapti su Rusijos – jie yra konfliktuojantys“, – aiškino J. Čičinskas.
Kartu jis ragina nedramatizuoti, nes tai dar nėra galutinis Ukrainos sprendimas.
„Tai nėra galutinis sprendimas, nes ši byla tęsis po Vilniaus susitikimo. Dabar, matyt, nieko neišeis pasirašyti, bet dialogas tęsis. Ta sutartis jau parengta, valstybių vadovų parafuota, ją dar reikia pasirašyti, ratifikuoti ir tik tada ji įsigaliotų“, – kalbėjo TSPMI dėstytojas.
Rusijai būtų buvusi šimtmečio tragedija
Be to, sprendimą galėjo lemti ir asmeninis V. Janukovyčiaus interesas.
„Rusija iš karto sutiko duoti didesnį kreditą tik tokiu atveju, jei sutartis nebus pasirašyta su ES. Politinė grupuotė, remiama stambių, pramoninių magnatų privertė V. Janukovyčių, jau nekalbant apie jo asmeninius motyvus, kad jam padidėja tikimybė būti neišrinktam be rusiškų pinigų ir Rusijos politikų palaikymo“, – priežastis vardijo pašnekovas.
Jo vertinimu, Rusijai žūtbūt reikėjo palenkti Ukrainą į savo pusę.
„Rusijoje į tai buvo žiūrima kaip beveik į šimtmečio tragediją, jeigu Ukraina pasirašytų sutartį su Europos Sąjunga. Galbūt netgi susvyruotų V. Putino galimybės išsaugoti prezidento postą, ypač kai vyksta masiniai protestai prieš jį. Jeigu Ukraina nesijungtų prie Rusijos, būtų neįtikėtina padėtis, kad slavų valstybės neranda bendros kalbos, tai yra pats blogiausias variantas, nes kiti galimi partneriai Rusijai leidžia sudaryti gana dirbtinį darinį. Pavyzdžiui, Kazachstanas Rusijai yra grynai išskaičiavimo dalykas“, – kalbėjo pašnekovas.
Pati Ukraina, profesoriaus nuomone, atsisakiusi pasirašyti Asociacijos sutartį praranda perspektyvą.
„Tai yra principinis valstybių konsolidavimo proceso lūžis. Ukraina, be abejo, praranda tolesnę demokratinę perspektyvą. Dabartinė situacija ją verčia tai daryti dėl visai suprantamų priežasčių – Rusija pateikė kelių pakopų ultimatumą, kad ji nutraukia daugelį sutarčių su stambiomis gamyklomis. Ukrainoje yra gausybė sričių naujausių technologijų diapazone, daugelis dalykų yra susiję ir su gynybos pramone, o Rusija turi tam tikrų argumentų riboti pirkimą. Taip pat bėdų patirtų žaliavinė pramonė“, – komentavo pašnekovas.
Be to, jis primena, kad Rusijos karinė bazė vis dar yra Sevostopolyje, taip pat kosmoso ir aviacijos bazės.
Paklaustas, ar dėl dabartinio savo sprendimo Ukraina nerizikuoja tapti Rusijos provincija, profesorius sakė: „Tai Rusija bandė padaryti daug kartų, bet kiek keitėsi prezidentų, vis tiek nepavyko Ukrainos paversti Rusijos vasalu, vis tiek ji išsaugojo savitumą, sąlyginį nepriklausomumą“.
Atsakydamas į klausimą, ką dėl tokio Ukrainos viražo praranda ES, ekonomistas sakė: „Na, pirmiausiai praranda galimybę smarkiai susilpninti Rusiją ir atitinkamai užsitikrinti garantijas, kad vidurio ir centrinė Europa baigtų integruotis, nes Baltarusija nėra toks svarbus klausimas kaip Ukraina. Ukraina yra milžiniška erdvė su strateginiais ištekliais, kuri paskutinį šimtmetį pakankamai vangiai vystėsi. Taigi esant ekonominiam konkurenciniam spaudimui Ukrainos plėtra labai padidėtų. Inteligentiškiausi Ukrainos žmonės, jaunimas palaiko šį siekį. Žinoma, būtų sunkumų, bet perspektyva yra labai viliojanti, nes atsiveria sienos, nes antras žingsnis būtų Šengeno sutartis.
Kada jau buvo aišku, kad Ukraina atsitrauks?
„Tai buvo pirmas ženklas, kad kažkas įvyko. Nuolaida buvo pritaikyta ne Ukrainai, ne valstybinei įmonei „Naftogaz, bet D. Firtašo chemijos holdingui. Tai buvo pirmas ženklas“, – DELFI sakė L. Kasčiūnas.
Pasak politologo, D. Firtašo grupė Ukrainoje yra labai įtakinga: ji gali daryti įtaką prezidentui V. Janukovyčiui ir Regionų partijai parlamente.
Kuo geresnė Rusijos paskola nei TVF?
Antras ženklas, kad Rusija gali išlošti, buvo prasta ekonominė Ukrainos padėtis ir Vladimiro Putino dosnumas. Kaip manoma, V. Putinas už sutarties nepasirašymą su Europos Sąjunga Ukrainai pažadėjo suteikti 15 mlrd. dolerių paskolą ir naują dujų kontraktą.
Žinoma, kreditai duodami ir Vakaruose, bet, kaip teigia L. Kasčiūnas, Vakarai kelia per daug reikalavimų, kurie Ukrainai neįkandami.
„Vakaruose kreditai duodami kartu iškeliant tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, vienas iš reikalavimų buvo panaikinti dotacijas šildymo kainoms. Ukrainos valdžia dotuoja šildymo kainas, todėl visuomenė dar nejaučia to žiaurumo. Dotacijų nuėmimas reikštų socialinį krachą, kiltų socialinė įtampa. Tuo tarpu Rusija paskolą gali duoti, bet ji ją duoda su politiniais reikalavimais, ne su ekonominiais“, – sakė L. Kasčiūnas.
Šių metų sausį Ukraina pradėjo derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 15 mlrd. dolerių paskolos. TVF jau yra skyręs paramą Ukrainai 2010 m., bet vėliau įšaldė kreditinę liniją dėl pretenzijų, susijusių su ekonomine politika.
Maža to, pasak L. Kasčiūno, ant derybų su Rusija stalo, neabejotinai, buvo padėta ir dujų kainų korta. Tik vienas niuansas: 2010 m., kai V. Janukovyčius su tuometiniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu derėjosi dėl galimybės Rusijos laivynui likti Sevatopolio jūrų bazėje, Maskva pažadėjo multimilijardines nuolaidas rusiškoms gamtinėms dujoms.
„Tačiau pritaikė tokią formulę, kad dabar jis moka vieną aukščiausių kainų Europoje. V. Janukovyčių apgavo. Manau, kad jis puikiai supranta, kad jį gali apgauti dar kartą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Ką pasiūlė ES? O gi nieko
Politologas teigia, kad šalia visų šių saldainių Ukraina sulaukė ir lazdų. Jai buvo grasinama, aiškinama, kas nutiks, jeigu Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga vis tik bus pasirašyta.
„Šalia visų šitų saldainių turbūt buvo ir bausmės elementų. Pavyzdžiui, pažadų, kad jeigu pasirašys, tai tam tikros pramoninės grupės neteks verslo Rusijoje, prekybinių rinkų. Aš manau, kad kiekvienu tokiu atveju po tokių pasiūlymų ar grasinimų Ukraina sukdavosi į Europos Sąjungos pusę ir klausdavo: „Kaip jūs galėtumėt kompensuoti?“ Ir čia susidurdavo su Europos Sąjungos inercija, su daugiasluoksnio valdymo momentais, nes Europos Sąjunga neveikia kaip geopolitinis veikėjas, ji negali imti ir greitai reaguoti: negali atverti rinkos, negali sukurti kompensacinio mechanizmo, negali paprastai duoti paskolų be jokių reikalavimų. Susiduriam su senu reiškiniu, kad Europos Sąjunga nemoka žaisti Rytų erdvėje“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Politologas taip pat pripažįsta, kad ir pati Europos Sąjunga, iškėlusi reikalavimą išlaisvinti įkalintą buvusią premjerę Juliją Tymošenko, įspraudė save į kampą. Vieną kartą iškėlus kartelę, nuleisti ją tampa sunku.
„Galiausiai, manau, kad taip sutapo. Rusija pajuto silpnąsias V. Janukovyčiaus vietas. 2015 m. jo laukia rinkimai. Galų gale, pagalvokime apie tokį dalyką kaip V. Janukovyčiaus saugumo garantijos, kai jis nebebus prezidentu: tai žmogaus saugumo garantijos, kapitalo garantijos, pozicijų išlaikymo garantijos. Aš nemanau, kad tokia saugumo garantijų samprata Europos Sąjungoje apskritai egzistuoja, o Rusijoje – egzistuoja“, – sakė politologas.
Kodėl tyli V. Janukovyčius?
L. Kasčiūnas taip pat pažymi, kad pats V. Janukovyčius pabrėžtinai tyli ir neišsako jokios nuomonės. Jis tai siejo su viltimi, kad paskutinę minutę kas nors keisis.
„Galvojant apie Ukrainos politinę architektūra, dar reikėtų sulaukti V. Janukovyčiaus pasisakymo, nes negirdėjome, kad jis ką nors sakytų, buvo tyla. O tai yra žmogus, kuris sprendžia. Aišku, scenarijus gali būti toks, kad jis specialiai šiuos klausimus nuleido į Radą tam, kad Radoje visi išsidraskytų, kas ir įvyko. O jis lieka švarus, nusiplauna rankas ir gali sakyti: parlamentas nesutaria. Tokie signalai vyko prieš gerą mėnesį, ir atrodo, kad jie buvo teisingi. Juk teisiškai jis pats galėjo suteikti malonę J. Tymošenko“, – sako politologas.
„Bet aš dar norėčiau palikti klaustuką su mintimi, ką pasakys V. Janukovyčius. Labai tikėtina, kad jis pasakys: va, parlamentas nepritarė ir aš jau nieko negaliu padaryti, mes – demokratija ir panašiai. Tikėtina, kad bandys nusiplauti rankas. Bet aš darau prielaidą, kad dar yra kažkokia galimybė“, – teigė mokslininkas.
