Įmonė nepasitiki profesinėmis mokyklomis ir darbuotojus moko pati

Smulkios ir vidutinės įmonės, planuojančios plėtrą, susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, kurios užvilkina procesus. Tai – pagrindinės sėkmingo verslo bėdos, kurias įvardijo prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi Baltijos šalyse lyderiaujančioje pakuotes iš polimerinių plėvelių gaminančioje bendrovėje „Lietpak“.

Apie tą patį kalbėjo ir Vilniaus rajone įsikūrusios įmonės vadovas Pranas Kiznis, pridūręs, kad patiems tenka ruoštis ir trūkstamus specialistus.

„Bet kuriai vidutinio dydžio arba smulkesnei įmonei problemos yra tokios pačios. Kalbant apie plėtrą, pirmiausiai yra detalusis planas, stringanti žemėtvarkos reforma, leidimai statyboms, aplinkosauginiai leidimai. Tai yra biurokratinė mašina, kai reikia 3-4 vietose gauti leidimus ir suderinti. Tai iš tiesų užtrunka ir tai yra bendros problemos visoje Lietuvoje“, – po vizito kalbėjo D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, šias problemas reikėtų spręsti.

„Kam jau kam, bet Lietuvos kapitalo įmonėms tikrai reikėtų padėti. Tokios įmonės garsina Lietuvos vardą. Beveik 85 proc. produkcijos išvažiuoja į Vakarus, tai išties rodo įmonės kokybę“, – sakė D. Grybauskaitė.

Nėra blogos valios, bet yra tam tikras mąstymas

„Lietpak“ įkūrėjas, pagrindinis akcininkas ir generalinis direktorius Pranas Kiznis žurnalistams taip pat sakė, kad Vilniaus rajono žemės klausimų sprendimo specifika yra pagrindinis plėtros trikdis.

„Vilniaus regione ar Rytų Lietuvoje vienas iš pagrindinių klausimų ar trikdžių plėtrai yra žemės planai. Mes matome šimtus tūkstančių dirvonuojančių žemių, tačiau tai nereiškia, kad galima jas panaudoti naujo produkto kūrimui. Yra sudaryta labai daug dirbtinų kliūčių, nėra poįstatyminių teisės aktų arba jie traktuojami pagal kiekvieno valdininko suvokimą“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Dar praėjusiais metais „Lietpak“ plastikinių gaminių gamybinio centro plėtra buvo pripažinta valstybei svarbiu objektu. Buvo numatyta, kad projektą įgyvendinusi įmonė įdarbins 120 naujų darbuotojų. Vykdant šį projektą planuojama investuoti daugiau nei 74 mln. Lt. Šiuo metu „Lietpak“ dirba 550 darbuotojų.

Tačiau kol kas detalusis planas dar derinamas.

Paklaustas, kas lemia tokią situaciją, jis pripažino, kad yra ir vilkinimo. „Nėra blogos valios kenkti, bet gal yra toks mąstymas, tokios tradicijos ir tokie rezultatai. Pavyzdžiui, jeigu kas nors susidūrė, tai detalaus plano rengimas Vilniaus rajone matuojamas metais ir iki finišo du trečdaliais nenueina, Mūsų projektas pradėtas praėjusių metų gruodį, tai jeigu Kalėdoms jį pasieksime, bus savotiškas rekordas“.

Darbuotojui užaugti reikia iki 5 metų

Dar viena problema, kurią reikia įmonei pačiai spręsti – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

„Mes einame kitu keliu – auginame darbuotojus. Jeigu atvirai, mes nelabai tikime profesinių ar kitokių mokyklų pagalba, kad mums kažkas jų duos. Mes patys jaučiame tą problemą ir patys ją sprendžiame“, – pripažino bendrovės vadovas.

Pasak jo, darbuotojų trūksta visose grandyse.

„Labiausiai trūksta vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbininkų, o toks darbuotojas mūsų pagrindinėse sudėtingose gamybose išauga per 3-5 metus, priklausomai nuo gebėjimų ir noro“, – pripažino P. Kiznis.

Įmonės vadovas sako, kad yra sukurta sistema, kuri leidžia išlaikyti tokius darbuotojus.

Bendrovės „Lietpak“ personalo vadovė Ieva Daugėlienė DELFI tvirtino, kad viena iš darbuotojų išlaikymo priemonių yra dieną ir naktį veikianti valgykla. Taip pat įmonė pasirūpina transportu važiuojant į darbą.

Pasak pašnekovės, įmonė moka didesnius nei vidutinis šalyje atlyginimus, tačiau konkrečių skaičių nepateikia.

„Atlyginimas nėra pagrindinis veiksnys, kodėl darbuotojai čia dirba, yra kiti veiksniai: darbo aplinka, kvalifikacijos, įmonės stabilumas. Nes net per krizės metus įmonė augo, o kartu augo darbuotojų skaičius“, – aiškino jis.

Maždaug 40 proc. darbuotojų įmonės sudaro aplinkinių kaimų gyventojai, o likusieji atvyksta iš Vilniaus.

Problemų nemato

Tuo metu Vilniaus rajono merė Marija Rekst, taip pat dalyvavusi renginyje, tvirtino, kad Vilniaus rajono savivaldybė jokių procedūrų nevilkina. Ji tvirtino priekaištų neišgirdusi nei iš prezidentės, nei iš įmonės vadovo.

„Mūsų rajone nėra jokių kliūčių. Prezidentė tai supranta ir tokių klausimų nebuvo, kad rajonas būtų kaltinamas dėl vilkinimo. Kai savivaldybė gaus suderintus dokumentus, tada statybos komisija svarstys ir bus tarybos sprendimas. Vilniaus rajonas niekada nėra prieš investicijas, mums džiugu, kad čia yra investicijos“, – žurnalistams sakė jis.

Pasak rajono merės, dėl šio projekto buvo sulaukta vietos gyventojų skundų, bet šis klausimas buvo išspręstas.